I. Šimonytė nekomentuoja diskusijų dėl galimybės jai pretenduoti į NATO vadoves: pavardžių ant stalo paprastai būna labai daug

Lietuva

Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

Benas BrunalasŠaltinis: Etaplius.LT

251465

Premjerė Ingrida Šimonytė nekomentuoja tarptautinėje spaudoje pasirodžiusių žinučių, kad ji neoficialiose diplomatinėse diskusijose yra minima tarp kandidatų pakeisti NATO generalinį sekretorių Jensą Stoltenbergą.

„Jokių komentarų šia tema. Jokių“, – interviu Eltai trečiadienį sakė premjerė.

Apie tai, kad Lietuvos Vyriausybės vadovė gali būti pretendentė į NATO aljanso vadovo pareigas, trečiadienį skelbė britų dienraštis „Financial Times“.

Išskirtiniame interviu Eltai premjerė nesistebėjo, kad aukšti Lietuvos politikai tarptautinėje žiniasklaidoje bei neoficialiose diskusijose yra minimi kaip kandidatai užimti vadovų pareigas svarbiose tarptautinėse organizacijose.

„Viena vertus, taip – tai rodo, kad žmonės yra pastebimi. Bet tie žmonės buvo pastebimi visą laiką. Prezidentė Grybauskaitė buvo tikrai pastebima. Apskritai, manau, kad dabar Lietuvos politikai tarptautinėje žiniasklaidoje yra gana matomi. Taip yra dėl daugelio priežasčių, įskaitant ir tą amžiną buvimą teisiu dėl Rusijos. Dėl to Lietuva susilaukė nemažai dėmesio. Taip pat dėl savo požiūrio į paramą žmonėms, kovojantiems už demokratiją Baltarusijoje ir toje pačioje Rusijoje“, – sakė I. Šimonytė.

Kita vertus, akcentavo Vyriausybės vadovė, apskritai tarptautinėje žiniasklaidoje sklandančių kalbų apie galimas kandidatūras į tarptautinių struktūrų vadovų pareigas nereikėtų sureikšminti. Ir, kaip teigė I. Šimonytė, tai yra ypač aktualu vertinant klausimą, kas taps naujuoju NATO generaliniu sekretoriumi.

„Reikia labai aiškiai suprasti, kad tais atvejais, kada keičiasi Europos Komisijos pirmininkas ir ypač NATO generalinis sekretorius... Nes ES atveju diskusijos daugiau mažiau vyksta tarp trijų politinių šeimų... Bet tokiose didelėse tarptautinėse organizacijose, kaip kad NATO, kur yra nepartinės afiliacijos, o visai kiti dalykai, tai pavardžių ant stalo paprastai būna labai daug ir labai įvairių. Ir kartais rezultatas būna visiškai nenuspėjamas, lyginant su tuo, kokia buvo diskusijos pradžia. Todėl aš sakyčiau: jei kažkas matė reikalą apie tai kalbėti – įdomu, tai įvertinimas... Bet, kita vertus, tai nėra sprendimas. Labai toli iki sprendimo“, – sakė I. Šimonytė.

Anksčiau kaip viena iš kandidatų užimti NATO vadovo poziciją buvo minima buvusi šalies vadovė Dalia Grybauskaitė. Vis tik, praėjusią savaitę duodama interviu „The New York Times“, D. Grybauskaitė neslėpė, kad jos griežtas požiūris į Rusiją taptų kliūtimi užimti šias pareigas. Dabartinio NATO vadovo J. Stoltenbergo kadencija baigiasi 2023 metų rugsėjį.

ELTA

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt