Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
BNS/Fotobankas nuotr.
Valdas PryšmantasŠaltinis: BNS
Anot jos, susitarimas dėl kainų lubų bus veiksmingas, jeigu ji bus pakankamai žema, o dabar minimi skaičiai yra per dideli.
„Tikėtina, kad bus pasiektas susitarimas dėl kainų kepurės, kuris tikrai bus veiksmingas, nes dabar diskutuojama, kokia ta riba turi būti. Ji neabejotinai turi būti pakankamai žema, kad reikštų visų rūšių diskomfortą Rusijai. (...) Manau, kad kaina, apie kurią diskutuojama iki šiol, yra šiek tiek per aukšta“, – ketvirtadienį nuotoliniame interviu konferencijoje „Reuters NEXT“ sakė I. Šimonytė.
Pirmadienį ES šalių ambasadoriai svarstė nustatyti 62 JAV dolerių už barelį viršutinę ribą Rusijos eksportuojamai naftai. Tačiau, kaip portalui „Euractiv“ teigė keli Bendrijos diplomatai, Lenkija kartu su Lietuva ir Estija siekia gerokai mažesnės – maždaug 30 JAV dolerių ribos.
Pasak I. Šimonytės, nustatant kainų ribą būtina atsižvelgti į dabartinę naftos kainą rinkoje, kitus aspektus.
„Reikia žiūrėti į kelis aspektus: yra rinkos kaina, kuri šiuo metu, atrodo, yra apie 65 eurai, yra kaina, ties kuria subalansuotas biudžetas. Mūsų interesas – ne palengvinti gyvenimą Rusijai, bet padaryti jį labiau komplikuotą“, – kalbėjo Vyriausybės vadovė.
„Ką raginčiau aš, kokia būtų mano pagrindinė žinutė – mes turime būti kantrūs, nes nėra tokių sankcijų, kurios išjungtų Rusiją per vieną naktį, tai neįmanoma, to neturėtume siekti. Turime būti metodiški ir kantrūs su savo sprendimais“, – pridūrė ji.