Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
Ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė. LRV nuotr.
Reporteris MonikaŠaltinis: Etaplius.lt
Premjerė Ingrida Šimonytė mano, kad diskusijoje dėl valstybės vadovo statuso suteikimo Aukščiausiosios Tarybos pirmininkui Vytautui Landsbergiui savo poziciją šiuo klausimu dalis žmonių susidaro vertindami patį asmenį, o ne faktinę 1990–1992 m. laikotarpio informaciją.
„Man atrodo, kad būtų labai gerai, jeigu, vertindami faktus, mes atsiribotumėme nuo savo asmeninio požiūrio į asmenį. Nes jeigu tai būtų bet koks kitas žmogus, ne profesorius Vytautas Landsbergis, tai mano požiūris į situaciją visiškai nepasikeistų“, – trečiadienį prieš Seimo posėdį atsakinėdama į žurnalistų klausimus, kalbėjo I. Šimonytė.
Ministrė pirmininkė įsitikinusi, kad, nors 1990 m. Lietuvoje dar nebuvo priimta Konstitucija, kurioje būtų įtvirtintas valstybės vadovo statusas, tačiau faktiškai valstybei tuomet vadovavo būtent V. Landsbergis.
„Turbūt negalime sakyti, kad 1990 m. atkūrus nepriklausomą valstybę iki Konstitucijos priėmimo ir įsigaliojimo Lietuva buvo kažkokia šalis be galvos. Šalis turėjo valstybės vadovą, tokiu jį pripažino pasaulinė bendruomenė ir, man atrodo, čia šiek tiek yra toks ginčijimasis su faktais“, – įsitikinusi ji.
Premjerė paragino diskusijoje šiuo klausimu atsieti asmeninį požiūrį į V. Landsbergį ir vertinti tik faktus.
„Aš spėčiau, kad į tą ginčą su faktais dalis žmonių įdeda asmeninį sentimentą ir asmeninį požiūrį į profesorių Vytautą Landsbergį. Man dėl to yra labai gaila, raginčiau to nedaryti, bet visų įtikinti to nedaryti, matyt, nepavyks“, – mano I. Šimonytė.
ELTA primena, kad Seimui trečiadienio plenariniame posėdyje turėtų būti pateiktas projektas, kuriuo siūloma numatyti, kad Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos pirmininkui Vytautui Landsbergiui būtų suteiktas nepriklausomos Lietuvos valstybės vadovo statusas.
Registruotame projekte siūloma įtvirtinti, kad Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos pirmininkas nuo 1990 m. kovo 11 d. buvo atkurtos nepriklausomos Lietuvos valstybės vadovas.
Tačiau Teisės departamentas antradienį paskelbtoje išvadoje pažymėjo, jog valdančiųjų teikiamas įstatymas, kuriuo siekiama V. Landsbergiui suteikti valstybės vadovo statusą, gali prieštarauti Konstitucijai.
Projektą parengė Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen, konservatorių frakcijos seniūnė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė, Laisvės frakcijos seniūnė Ieva Pakarklytė, konservatorė Paulė Kuzmickienė.
ELTA