I. Šimonytė apie sprogimus Lenkijoje: panašių incidentų tikimybė didėja

Lietuva

Ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

Gailė Jaruševičiūtė-MockuvienėŠaltinis: ELTA

251487

Premjerė Ingrida Šimonytė teigia, kad dėl Lenkijoje užfiksuotų raketų sprogimų reikėtų vengti spekuliacijų ir palaukti galutinio tyrimo rezultato. Visgi ministrė pirmininkė akcentuoja – jei Rusija nebūtų užpuolusi Ukrainos, šis incidentas nebūtų įvykęs. I. Šimonytė taip pat pažymi, kad plečiantis atakų prieš Ukrainą mastui, panašių situacijų tikimybė kaimyninėse valstybėse auga.

„Yra toks ir prašymas mūsų kolegų Lenkijoje, kad vis dėlto yra labai svarbu sulaukti jau galutinio tyrimo rezultato ir šitoje istorijoje nespekuliuoti, nekurti teorijų, kurios turi būti paskui kažkaip specialiai neigiamos ar kažkaip specialiai aptarinėjamos. Tai aš kliaujuosi tais paraginimais ir tikrai tyrimas baigsis ir atsakymai į klausimus bus“, – „Žinių radijui“ ketvirtadienį teigė I. Šimonytė.

Visgi, pasak premjerės, jei Rusija nebūtų užpuolusi Ukrainos, apie incidentą Lenkijoje nebūtų pagrindo kalbėti.

„Pirmas dalykas yra tas, kad, kaip ten bebūtų, vis dėlto atsakinga už šį incidentą yra Rusija – tąja prasme, kad jeigu Rusija nebūtų užpuolusi Ukrainos, tai mes turbūt to incidento apskritai nesvarstytume. Ir tai yra tiesioginė pasekmė to, kad Rusija yra užpuolusi Ukrainą“, – sakė ministrė pirmininkė.

I. Šimonytė taip pat akcentuoja, kad labai svarbi ir atitinkama NATO reakcija į tai, kad Rusijai prastai sekasi mūšio lauke, todėl šalis agresorė, reaguodama į tai, žudo civilius ir masiniais apšaudymais naikina Ukrainos infrastruktūrą. Premjerė atkreipia dėmesį, kad dabar šios masinės

Rusijos atakos vyksta visoje Ukrainoje, todėl, anot jos, panašių incidentų tikimybė už Ukrainos sienų – didėja.

„Bandoma naikinti energetikos infrastruktūrą, pastotes įvairias, transformatorines ir panašiai, tai, žinoma, kad tos infrastruktūros nemažai yra taip pat ir vakarinėje Ukrainos dalyje. Dabar jau Rusija tą infrastruktūrą bando naikinti per visą Ukrainą. Anksčiau galbūt daugiau koncentruodavosi Rytinėje dalyje, dabar tai bando daryti per visą Ukrainą ir, deja, bet tokių incidentų tikimybė, esant tokiai situacijai, didėja“, – sakė I. Šimonytė.

„Vadinasi, labai svarbu, kad parama Ukrainai, parama priemonėmis, oro gynybos priemonėmis ir kita ginkluote turėtų būti stiprinama“, – pridūrė ji.

Antradienį Rusijos kariuomenė smogė Ukrainai stipriausią smūgį nuo karo pradžios. Priešas į Ukrainos miestus paleido apie 100 raketų. Jos daugiausia buvo nutaikytos į kritinės infrastruktūros objektus.

Šių atakų metų netoli sienos su Ukraina esančiame Lenkijos Pševoduvo kaime nukrito dvi raketos, žuvo du žmonės. Lenkijos premjeras Mateuszas Morawieckis, suderinęs su šalies prezidentu, antradienio vakarą skubiai sušaukė Ministrų Tarybos Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto posėdį.

Tuo tarpu JAV prezidentas Joe Bidenas trečiadienį per susitikimą su pasaulio lyderiais teigė, kad yra požymių, jog raketa, pataikiusi į kaimą Lenkijos rytuose, galėjo būti Ukrainos priešlėktuvinė raketa.

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt