Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
BNS / Fotobankas nuotr.
Ignas DobrovolskasŠaltinis: ELTA
„Sakyčiau, kad tai turbūt pirmas kartas, kai po kokių penkerių metų tarp profesinių sąjungų ir darbdavių apskritai buvo pasiektas susitarimas. (...) Viena vertus, tai svarbu rengiant biudžetą, galbūt kitomis aplinkybėmis būtų galima ilgiau kontempliuoti, ilgiau diskutuoti ir vėliau tuos sprendimus priimti, nors paprastai indikatyvūs skaičiai jau birželio mėnesį visada būdavo žinomi“, – penktadienį LRT televizijai teigė I. Šimonytė.
„Kitas svarbus dalykas yra tas, kad, Vyriausybei einant į Seimą su mokesčių įstatymų pakeitimais, labai svarbu tame pakete taip pat turėti ir sprendimus, susijusius su neapmokestinamuoju pajamų dydžiu.
Kadangi, tarkime, kalbant apie individualios veiklos apmokestinimą, tai reikia derinti ne prie statiško dabartinio apmokestinimo, o prie būsimų projekcijų, kaip keisis darbo pajamų apmokestinimas. Todėl tas sutarimas buvo pageidautinas kuo anksčiau“, – pažymėjo ji.
Politikė aiškino, kad jeigu Trišalė taryba būtų nesusitarusi dėl MMA dydžio, tuomet Vyriausybė vadovautųsi optimaliu scenarijumi ir toliau būtų tariamasi Trišalėje taryboje. Vis tik, anot jos, kadangi taryba sutarė, tai su tokiu scenarijumi bus „einama“ į Seimą.
„Jau trejus metus gyvename tokiomis aplinkybėmis, kai gyvenimas pateikia iššūkių, kurių neplanavome. Pavyzdžiui, rengiant atitinkamų metų biudžetą, negalėjome numatyti ir nelegalios migracijos, ir Rusijos invazijos, ir dar kokių nors dalykų. Reikia labai aiškiai suprasti vieną dalyką – reikia būti pasirengusiems reaguoti į situacijos pokyčius, jeigu tokių būtų“, – tikino Vyriausybės vadovė.
„Teiksime pasiūlymus dėl mokesčių Seimui svarstyti, įtraukę jau, tarkime, neapmokestinamą pajamų dydį, kuris kitais metais turėtų didėti 20 proc., ir atitinkamai planuodami kitus biudžeto dydžius bei rinkdami biudžetą 2024 metams“, – akcentavo konservatorė.
ELTA primena, kad penktadienį Trišalė taryba sutarė dėl siūlymo 2024 m. didinti MMA 10 proc., iki 924 eurų „ant popieriaus“, o neapmokestinamą pajamų dydį (NPD) – 20 proc., vietoje dabar esančių 625 eurų. Taip pat Trišalė taryba siūlo MMA klausimą svarstyti kaip įmanoma greičiau.
Socialinės apsaugos ir darbo viceministras Vytautas Šilinskas posėdžio pradžioje pristatė Vyriausybės siūlymą, kuris buvo toks, kuriam pritarė Trišalė taryba – 10 proc. didinti MMA, ir 20 proc. NPD.
Jis akcentavo, kad Finansų ministerija turi penkmečio planą, kaip galų gale NPD galėtų pasiekti MMA dydį.
Nuo 2023 m. pradžios MMA augo iki 840 eurų, t. y. 15 proc. nuo buvusių 730 eurų, minimalusis valandinis atlygis didinamas iki 5,14 euro vietoje praeitais metais nustatyto 4,47 euro. Minimalus valandinis atlygis didėjo 0,67 euro, arba taip pat apie 15 proc. NPD nuo 2023 m. sausio 1 d. Lietuvoje – 625 eurai.