Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
Mariaus Morkevičiaus nuotr.
Augustas StankevičiusŠaltinis: BNS
Taip ji kalbėjo po Valstybės gynimo tarybos posėdžio, kuriame Vyriausybei pavesta artimiausiu metu sutarti su Latvija ir Estija dėl elektros tinklų sinchronizacijos su Vakarų Europa ir atsijungimo nuo rusiškos BRELL sistemos 2025 metų pradžioje.
Iki šiol šalys planavo tą padaryti minėtų metų pabaigoje.
„(...) toje eilėje dar yra keletas projektų, techninių dalykų, kurie turėtų įvykti 2024 metais. Ir tada jau sakyčiau, kad desinchronizacijai nuo IPS/UPS 2025 metų pradžioje jau tikrai jokių logiškų paaiškinimų nebeturėtų likti“, – interviu LRT televizijai pirmadienį sakė ministrė pirmininkė.
„Lietuva iš savo pusės, manau, yra padariusi praktiškai viską, ką turėtų padaryti techniniame lygmenyje“, – sakė I. Šimonytė.
Vienas iš jos minimų projektų yra „trečia linija tarp Estijos ir Latvijos, kuri turėtų būti pabaigta 2024 metais“.
„(...) ir tuomet bent jau kažkokių rimtų argumentų ar netgi rimtesnių argumentų kažkokioms tolesnėms diskusijoms iš tikrųjų būtų jau gerokai mažiau, nes tokie projektai kaip „Harmony Link“ ir visa kita tikrai gali būti įgyvendinti vėliau, jau Lietuvai, Latvijai ir Estijai sinchronizavus su kontinentine Europa“, – sakė I. Šimonytė.
Lietuva savo ruožtu siekė, kad sinchronizacija įvyktų dar anksčiau – 2024-aisiais, tačiau tam nepritarė Latvija su Estija, dėl to nuspręsta sinchronizuotis su Vakarų Europa metais vėliau.
Latvijos ir Estijos elektros perdavimo tinklų operatorės BNS sako, jog 2025-ųjų metų pradžia yra anksčiausia galima bei techniškai ir ekonomiškai tinkamiausia Baltijos šalių elektros tinklų sinchronizavimo su Vakarų Europa data.