Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Reporteris LinaŠaltinis: Etaplius.lt
Ketvirtadienį į Seimo posėdžio darbotvarkę sugrįžta Viktorijos Čmilytės-Nielsen inicijuotos Pagalbinio apvaisinimo įstatymo pataisos, kuriomis parlamentarė siūlo taisyti embrionų saugojimo ir donorystės sistemą.
„Pagalbinio apvaisinimo įstatyme įtvirtinta „amžinojo“ embrionų šaldymo nuostata sukuria neterminuotą prievolę poroms saugoti embrionus už savo lėšas. Toks reglamentavimas neskatina naudotis pagalbinio apvaisinimo procedūromis. Teikiamu įstatymo projektu siūlau, kad, pasibaigus pagal sutuoktinių raštu pareikštą valią embrionų saugojimo terminui, saugojimas būtų tęsiamas valstybės biudžeto lėšomis“, - įstatymo projektą komentuoja Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnė V. Čmilytė-Nielsen.
Pasak jos, valstybė, sukūrusi prievoles saugoti embrionus amžinai, privalo prisiimti ir finansinę naštą.
Jos teigimu, kita itin opi problema, kurią būtina spręsti, - sunkiomis ligomis sergančių ligonių vaisingumo išsaugojimo kompensavimas.
„Sveikatos draudimo įstatymo pakeitimo projektu taip pat siekiama, kad valstybė savo lėšomis imtųsi padėti bent asmenims, kurie dėl sveikatos būklės ar paskirto kitų ligų gydymo negali išsaugoti vaisingumo. Visų pirma, tai liečia onkologinius ligonius“, - sako V. Čmilytė-Nielsen.
Seimo narė pabrėžia, kad šiandien Lietuvoje gyvena apie 50 tūkst. nevaisingų porų, ir kai kurioms iš jų pagalbinio apvaisinimo procedūra yra vienintelė galimybė susilaukti vaiko. Teikiami įstatymų pakeitimai esą padėtų efektyviau gydyti nevaisingas poras ir prisidėtų prie Lietuvos demografinės situacijos gerinimo.
ELTA