I. Ruginienė: VVT vairuotojų streiko rezultatai – tai istorinis darbuotojų laimėjimas, bet vadovybei dar yra ko išmokti

Vilnius

BNS/Fotobankas nuotr.

Žygimantas ŠilobritasŠaltinis: ELTA

254904

Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos (LPSK) pirmininkė Inga Ruginienė, kalbėdama apie ketvirtadienį pasibaigusio „Vilniaus viešojo transporto“ (VVT) vairuotojų streiko rezultatus, teigia, kad tai istorinis darbuotojų laimėjimas. Pasak jos, tai vienintelis iš tikrųjų pasisekęs streikas Lietuvoje ir tai gali turėti įtakos tam, kaip įmonių darbuotojai gins savo teises ateityje. Visgi, jos manymu, tam tikrais aspektais VVT darbuotojai savo interesų apginti nesugebėjo.

„Šis streikas, tai turbūt istorinis laimėjimas darbuotojų. Žiūrint į streikų istoriją Lietuvoje, tai turėjome kelis bandymus streikuoti, bet arba, kaip buvo matoma „Švyturio“ atveju, buvo neleista streikuoti, o „Achemos“ atveju streikas yra kaip ir dar nepasibaigęs. Tai šiandien matome, iš tikrųjų baigtinį procesą. Ir galima sveikinti darbuotojus, kad tai buvo pasiekta“, – Eltai teigė I. Ruginienė.

Pasak LPSK pirmininkės, tai kad VVT vadovybė streikavusiems vairuotojams dalinių algų neišmokės, yra darbuotojų pralaimėjimas. Jos teigimu, streikas yra darbdavio nekompetencijos rezultatas, tad jam ir turėtų tekti atsakomybė dėl darbininkų laiko apmokėjimo.

„VVT vienareikšmiškai turėjo išmokėti dalines algas streikuojantiems vairuotojams. Darbo kodeksas numato tokią galimybę. Ir reikia atskirti tai, kas yra streikas, nuo pravaikštos. Nes vienur, darbuotojas pats nusprendžia neateiti į darbą dėl savų priežasčių, jis neatlieka jokios funkcijos, tad darbdavys jam nemoka. Bet šiuo atveju, darbuotojai ėmėsi kraštutinės savo teisių gynimo priemonės ir darbdavys juos išstūmė į tokią situaciją. Tai visas tas procesas ir paslaugos netiekimas buvo absoliuti darbdavio kaltė“, – aiškino ji.

I. Ruginienė taip pat tikisi, kad VVT vairuotojų streiko pavyzdys parodys Lietuvos darbuotojams, jog šie neprivalo kęsti blogų darbo sąlygų. Visgi, jos manymu, tai, kad VVT vairuotojų streikui suorganizuoti prireikė dviejų metų, parodo dabartinio darbo kodekso trūkumus.

„Labai tikiuosi, kad Lietuvos darbuotojai suaktyvės ir nustos kentėti. Šis streikas d avė kelias pamokas. Pirma, jis parodė naujojo darbo kodekso netobulumą, kad ten viskas surašyta taip, kad streikai praktiškai neįmanomi būtų pradėti. Nes tiek „Achemos“, tiek VVT atvejais turėjo du ar trys metai praeiti, kol realiai žmonės galėjo streikuoti. Kitas dalykas, šis streikas parodė, kad tik per darbuotojų nepasidavimą visokioms pagundoms ir darbdavio spaudimui, galima pasiekti teigiamos naudos. Tik dėka darbuotojų vienybės, buvo gautas toks laimėjimas“, – tvirtino LPSK pirmininkė.

ELTA primena, kad ketvirtadienį baigėsi VVT darbuotojų neterminuotas streikas. Skaičiuojama, kad jame dalyvavo apie 35 proc. VVT vairuotojų.

VVT skaičiuoja, kad viena streiko diena jai kainavo apie 150 tūkst. eurų negautų pajamų.

VVT sostinėje aptarnauja 76 iš 105 maršrutų: penkis greituosius, 17 troleibusų ir 54 autobusų.

Streikas turėjo vykti spalio mėnesį, bet buvo atidėtas, nes buvo pasiektas susitarimas nuo lapkričio vidurio VVT darbuotojų atlyginimą kelti 10 proc. Bet nebuvo sutarta dėl reikalavimo įtraukti darbo apmokėjimo sistemą į kolektyvinę sutartį.

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt