Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
pixabay.com nuotr.
EtapliusŠaltinis: ELTA
Kaip pranešė Sveikatos apsaugos ministerija (SAM), vaistai su veikliosiomis medžiagomis – ivakaftoru, tezakaftoru ir eleksakaftoru – galės būti skiriami šešerių metų ir vyresniems pacientams, sergantiems cistine fibroze.
Vaistai bus kompensuojami pacientams, kuriems, pasak ministerijos, jų reikia labiausiai ir kurie atitinka nustatytas papildomas skyrimo sąlygas.
SAM teigimu, šie kompensuojamieji vaistai pasieks pacientus, kai Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžete bus numatytos lėšos jiems kompensuoti.
Valstybinės ligonių kasos skaičiavimais, prognozuojamos PSDF biudžeto išlaidos vaistiniams preparatams sudarytų apie 6,13–8,41 mln. eurų, jei pirmuosius kelerius metus jais būtų gydoma nuo 35 iki 48 pacientų.
Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys sakė besiviliantis, kad vaistai nuo cistinės fibrozės pirmiesiems pacientams galėtų būti kompensuojami dar šią Vyriausybės kadenciją.
„Antrą metų ketvirtį galėtume pasitikrinti privalomojo sveikatos draudimo fondo situaciją, kokios yra galimybės tam, kad galėtumėme iš rezervinio sąrašo „ištraukti“ tuos vaistus į pagrindinį kompensuojamų vaistų kainyną“, – trečiadienį žurnalistams teigė A. Dulkys.
Cistinė fibrozė yra genetinė liga, pažeidžianti visų gleives gaminančių liaukų veiklą. Sutirštėjusios ir klampios liaukų gleivės užkemša įvairių organų, taip pat ir gyvybiškai svarbių plaučių ar kasos, latakus, o tai sukelia ne tik kvėpavimo, bet ir virškinimo sutrikimus. Be to, cistine fibroze sergančių asmenų virškinimo sistema nesugeba apdoroti maisto.
Pasak cistinės fibrozės asociacijos pirmininkės Lijanos Kazlauskienės, pernai sergančių šia liga Lietuvoje buvo apie 90 asmenų.