PRAMOGOS
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Aktualijos2024 m. Liepos 2 d. 14:31

Į Nacionalinės šeimos tarybos sudarymą siūloma įtraukti ir Žmogaus teisių komitetą

Lietuva

Tomas Vytautas Raskevičius. Oresto Gurevičiaus, ELTA nuotr.

Jadvyga BieliavskaŠaltinis: ELTA


307465

Parlamentaras Tomas Vytautas Raskevičius siūlo keisti Nacionalinės šeimos tarybos sudarymo tvarką, į ją įtraukiant ir Žmogaus teisių komiteto atstovus. Jis taip pat siūlo užtikrinti lyčių balansą šioje taryboje – nustatyti, kad vienos lyties atstovų skaičius joje negali viršyti 60 procentų.

Nutarimo projektą, siūlantį pakeisti Nacionalinės šeimos tarybos nuostatus, įregistravęs Žmogaus teisių komiteto pirmininkas T.V.Raskevičius sako, kad siekia užtikrinti kokybišką šios tarybos veiklą, pliuralistinį valstybės dėmesį šeimoms. Dokumento aiškinamajame rašte jis pažymi, kad šiuo projektu taip pat siekia užtikrinti žmogaus teisių principais grindžiamą valstybės šeimos politiką, abiejų lyčių atstovavimą ir šeimos politikos vientisumą.

Jeigu parlamentarai pritartų, Nacionalinės šeimos tarybos nuostatus ir sudėtį tvirtintų Seimas ne tik Socialinių reikalų ir darbo komiteto, bet ir Žmogaus teisių komiteto teikimu.

Į 15 narių turinčią tarybą atstovus deleguotų Seimo Socialinių reikalų ir darbo bei Žmogaus teisių komitetai. Pagal projektą, 5 savivaldybių šeimų tarybų pirmininkų atstovus deleguotų Socialinių reikalų ir darbo komitetas; 4 šeimas vienijančių ir su šeimomis dirbančių nevyriausybinių organizacijų atstovus deleguotų Socialinių reikalų ir darbo komitetas, 3 – Žmogaus teisių komitetas. 2 mokslo ir studijų institucijų atstovus, tyrinėjančius šeimos politikos klausimus, deleguotų Socialinių reikalų ir darbo komitetas, 1 – Žmogaus teisių komitetas.

Nevyriausybinių organizacijų, kurių atstovai deleguojami į tarybą, sąrašą Seimo komitetams turėtų pateikti Socialinės apsaugos ir darbo ministerija.

T. V. Raskevičius siūlo įtvirtinti tarybos bendradarbiavimą su Seimo įsteigtomis ombudsmeno institucijomis, kai yra svarstomi šių institucijų kompetencijoje esantys klausimai. Tarybos nuostatuose jis siūlo numatyti, kad jos posėdžiuose patariamojo balso teise kviečiami dalyvauti vaiko teisių apsaugos ir lygių galimybių ekspertai ar konsultantai.

Pasak jo, praktikoje yra susiklosčiusi tokia situacija, kad tarybos veikla iš dalies persidengia su Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigos ir Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos veikla.

„Tačiau jos sprendimai, nuomonės ir pozicijos reikšmingai skiriasi nuo ombudsmeno institucijų sprendimų ar net jiems prieštarauja“, – pastebi T. V. Raskevičius.

Tikimasi, kad pakeitus tarybos nuostatas, bus užtikrintas efektyvus šeimos politikos srityje veikiančių nevyriausybinių organizacijų, mokslo ir studijų institucijų dalyvavimas jos veikloje.

Nutarimo projektą kartu su T. V. Raskevičiumi teikia parlamentarai Arūnas Valinskas, Andrius Navickas ir Eugenijus Gentvilas.

2017 m. spalio 19 d. parlamentas priėmė Šeimos stiprinimo įstatymą, kurio pagrindu Seimo nutarimu įsteigta Nacionalinė šeimos taryba.

Jos sudėtį tvirtina Seimas Socialinių reikalų ir darbo komiteto teikimu.Tarybą sudaro 15 narių: 5 savivaldybių šeimų tarybų pirmininkų atstovai; 7 šeimas vienijančių ir su šeimomis dirbančių nevyriausybinių organizacijų atstovai; 3 mokslo ir studijų institucijų atstovai, tyrinėjantys šeimos politikos klausimus.