PRAMOGOS
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Aktualijos2022 m. Sausio 30 d. 17:00

Į li­go­ni­nę – lyg pas šei­mos gy­dy­to­ją, o grei­to­ji – lyg tak­si?

Šiauliai

Bė­da ta, kad įspė­ti iš­kvies­tus grei­to­sios pa­gal­bos me­di­kus apie už­si­krė­ti­mą ko­ro­na­vi­ru­su su­si­vo­kia ne vi­si. Yra to­kių, ku­rie nei­gia, kad ser­ga, ar­ba to­kių, ku­rie ne­ži­no, kad ser­ga. Bū­na ir me­luo­jan­čių­jų, ku­rie ti­ki­na, kad ne­tu­rė­jo jo­kių kon­tak­tų su už­si­krė­tu­siais, nors na­muo­se su­si­rgu­si vi­sa šei­ma. (Aud­ro­nio Rut­kaus­ko nuo­tr.)

Monika ŠlekonytėŠaltinis: Etaplius.lt


202442

Ką da­ry­ti, jei, na­muo­se be­si­gy­dant ko­ro­na­vi­ru­są, pa­ty­rei rim­tą trau­mą ar nu­de­gi­mą? Res­pub­li­ki­nės Šiau­lių li­go­ni­nės (RŠL) me­di­kai pa­ste­bi: daž­ną nu­si­skun­di­mą ga­li­ma iš­spręs­ti su šei­mos gy­dy­to­ju, o kreip­tis į li­go­ni­nę – tik sku­biu at­ve­ju. O grei­to­sios me­di­kams iš ser­gan­čių ko­ro­na­vi­ru­su pa­cien­tų ten­ka iš­girs­ti ir me­lo apie už­si­krė­ti­mą, ir teik­ti pa­vė­žė­jų pa­slau­gas.
 

Skubiosios pagalbos skyrius – ne šeimos gydytojų kabinetas

„Etaplius“ redakciją pasiekė šiauliečio istorija, kaip jis, pajutęs stiprų nugaros skausmą, kreipėsi į medikus. Atliktas testas parodė, kad jis serga koronavirusu, nors vyras nejuto jokių simptomų. Pasak jo, šeimos gydytojai pasakė pirma išsigydyti koronavirusą, o tik tada kreiptis dėl apžiūros. Dar vienas atvejis – sirgdamas koronavirusu ir besigydydamas namuose, vyras išsinarino petį. Atvykęs greitosios pagalbos ekipažas namuose jam suteikė pagalbą, įdėjo įtvarą ir išvažiavo.

Tai tik keli atvejai, kai koronavirusu sergantiems žmonėms prireikia medikų pagalbos. O ką daryti, jei patiriama rimta trauma – rankos ar kojos lūžis, nudegama kurią nors kūno dalį? Kada kreiptis į šeimos gydytoją, o kada jau belstis į pacientų pripildytą priimamąjį ligoninėje?

RŠL Skubiosios medicinos pagalbos skyriaus pastarųjų mėnesių statistika – iškalbinga. Pasak ligoninės atstovės spaudai Sonatos Tenytės, per parą sulaukiama 140–170 pacientų, atskubėjusių į skyrių. Tiesa, reiktų paminėti, kad didžioji dalis jų netrukus būna paleisti gydytis ambulatoriškai.

Skubiosios pagalbos skyriaus medikai pastebi, kad dažnai pacientai skyrių suvokia kaip visą parą dirbantį šeimos gydytojų kabinetą. Be abejo, lūžiai, rimtos traumos, keliančios grėsmę gyvybei, sunki būklė ir pan. – atvejai, kai tikrai būtina kuo greičiau patekti pas medikus.

„Yra dvi medalio pusės. Žinoma, žmonės gali kreiptis į skyrių, tačiau, sąmoningai įsivertinus bendrą savijautą, negalavimus, dėl pagalbos ir išsamios konsultacijos visų pirma reikėtų kreiptis į šeimos gydytojus. Pastebime žmonių nerimą ir tikrai ne visais atvejais reikalingas gydymas ligoninėje. Kalbant apie COVID-19 susirgimą, principas išlieka tas pats – šia liga susirgęs žmogus turi izoliuotis pagal galiojantį algoritmą, neplatinti infekcijos, gerti daug skysčių. Tie, kurie jaučia dusulį, kitus sudėtingesnius simptomus, turi kreiptis į Skubiosios medicinos pagalbos skyrių. Tačiau, apskritai, pirminė grandis yra šeimos gydytojai, su kuriais pacientai turėtų labiau bendradarbiauti, konsultuotis ir tartis dėl sveikatos priežiūros paslaugų, reikalingų procedūrų, tyrimų ir kt.“ – atkreipia dėmesį S. Tenytė.

Žmonės išties kur kas drąsiau kreipiasi į ligoninę nei pandemijos pradžioje. Matyt, pamažu pranyko baimė lankytis medicinos įstaigose, kur rizika sutikti sergančiųjų bene didžiausia. Galų gale daugelis ir apsiprato su esama situacija, tai akivaizdžiai matoma pastarųjų mėnesių statistikoje.

92311.jpg

Pirmenybė – sunkesniems pacientams

Natūralu, kad išaugęs pacientų skaičius vienus jų nustumia į antrą planą ir tada gydytojams, slaugytojams skrieja nepasitenkinimo žodžiai dėl ilgo laukimo, šaltumo ir pan. Visgi, anot RŠL atstovės spaudai, svarbu suvokti, kaip veikia šis skyrius. Pirmiausia gydytojų dėmesio sulaukia sunkesnės būklės pacientai, tie, kuriems reikalinga būtinoji pagalba. Kitas dalykas – ne visada pirmas įspūdis būna tikslus, mat pacientai nemato visų skyriaus zonų (reanimacinė salė, stebėjimo salė ir ambulatorija, izoliacinės zonos ir kt.) ir nežino, kur sutelktos medikų pajėgos.

Atvykus į priėmimo skyrių, reikia nepamiršti, kad pacientams atliekami COVID-19 testai. Įprastai daromi greitieji testai, tad laukti rezultatų ilgai netenka. Jei atsakymas kelia abejonių ar gautas teigiamas atsakymas, tuomet daromas PGR tyrimas ir gali tekti palaukti apie 3–4 valandas, ypač jei tuo metu pacientų antplūdis.

„Atvykus į Skubiosios medicinos pagalbos skyrių, įvertinama paciento būklė, pagal kurią ir parenkamas tolimesnis teikiamų sveikatos priežiūros paslaugų algoritmas. Atliekamas greitasis COVID-19 testas, jeigu reikalinga – pacientui tiekiamas deguonis, paimami kiti reikalingi tyrimai uždegiminių rodiklių identifikavimui“, – tvarką skyriuje aiškina RŠL atstovė spaudai.

Skyriuje užsikrėtusių darbuotojų – vos keli

Baimė, kad dėl užsikrėtimo koronavirusu būsite nepriimti ir neapžiūrėti, nepagrįsta.

„Jeigu yra reikalinga, skubi pagalba teikiama nedelsiant, nepriklausomai nuo to, kokia tai situacija, ar medikui yra rizika užsikrėsti, ar pacientui atliktas COVID-19 testas, ar ne. Tarkime, jeigu reikalingas gaivinimas – žinoma, pirmenybę teikiame žmogaus gyvybei ir būtiniausiems veiksmams, pagalbai čia ir dabar“, – ramina S. Tenytė, primindama, kad Skubiosios medicinos pagalbos skyriaus specialistai dirba su visomis būtinomis saugos priemonėmis.

Nepaisant šios akivaizdžios rizikos, užsikrėtusių darbuotojų skyriuje buvo tik keletas. Pasak S. Tenytės, bent jau šiuo pandeminiu laikotarpiu buvo trys užsikrėtę darbuotojai iš maždaug 150: „Pastebime, kad dažniausiai užsikrečiama ne darbe, o šeimose nuo ugdymo įstaigas lankančių vaikų.“

Tiesa, pagal neseniai įsigaliojusią tvarką, numatytą Sveikatos apsaugos ministerijos, kritines valstybės funkcijas atliekantys darbuotojai gali į darbą eiti sirgdami COVID-19 tais atvejais, kai ligos forma besimptomė. RŠL tokių atvejų kol kas nėra, tačiau ateityje, jei reikės, tai gali būti svarstoma.

Greitajai dėl COVID-19 ir meluojama

Na, o greitosios medikai privalo reaguoti į visus gautus iškvietimus, nepriklausomai nuo to, ar asmuo serga COVID-19, ar skambina dėl kitų priežasčių. Pasak Šiaulių greitosios medicinos pagalbos (GMP) stoties vadovės Eugenijos Kukaitienės, šiuo metu darbo labai daug, situacija įtempta, o prie ligoninės priėmimo skyriaus, prie tyrimų dėl koronaviruso tenka laukti eilėse.

Kai koronavirusu užsikrėtusiųjų skaičius šalyje jau perkopė 10 tūkstančių, suprantama, kad ir į greitąją skambina daug užsikrėtusių pacientų. Ir sergančiųjų lengva forma, ir sunkia. Tiesa, jei gydymo ligoninėje neprireikia, tyrimų rezultatai būna geri, greitosios medikai koronavirusu sergantį pacientą parveža namo. „Būna, aišku, ir traumų patyrusių, ir infarktą, ir dar COVID-19 jiems yra“, – sako E. Kukaitienė.

Bėda ta, kad įspėti GMP medikus apie užsikrėtimą susivokia ne visi. Kai kurie tai daro ir specialiai.

„Yra tokių, kurie neigia, kurie neįvertina savo būklės. Arba tokių, kurie nežino, kad serga. Būna ir meluojančiųjų, kurie sako, kad nėra kontaktų, o kai nuvažiuoji, pamatai, kad iškritusi visa šeima. Būna visko, bet mes žmonių nekaltiname“, – pasakoja E. Kukaitienė ir priduria, kad dėl to medikai į kiekvieną iškvietimą vyksta apsirūpinę visomis saugos priemonėmis, nes nežinia, kur gali užsikrėsti ir, neduokdie, platinti ligą kitiems.

Gudrieji“ pasinaudoja lyg taksi

Iškvietimų skaičius paaugo ir dėl to, kad kai kurie vis dar bijo keliauti į ligoninės priimamąjį dėl rizikos užsikrėsti koronavirusu, tad kreipiasi į greitąją, o vykti į ligoninę atsisako. Kiti priešingai – būna net sukūrę „planą“, kurį išpildyti ir padeda greitoji.

„Kai kurie prašo tiesiog nuvežti į ligoninę, nes ten atliks tyrimus, pažiūrės specialistai, jei reikia – pastatys lašinę. Jie žino, kad, jei nesulauks greitai vietos mobiliajame punkte, ligoninėje atliks tyrimą, nes nė vieno nepriima, neatlikus testo“, – sako E. Kukaitienė.

GMP medikai pastebi, kad pastaruoju metu labai padaugėjo psichiškai nestabilių žmonių, pastebima tokių būklių paūmėjimų, žmonės išsigandę, bijo, psichologinė būklė prasta. E. Kukaitienė pasakoja, kad medikai nuvykę randa ir užsibarikadavusius stalais, kėdėmis ar kitais daiktais, medikų neįsileidžiančius pacientus, kurie veja lauk, meta ką nors į juos: „O prieš vykdami klausiame, ar reikia atvykti su apsauga, ar žmogus ramus. Sako, kad taip, bet ir pačius artimuosius randame kažkur pasislėpusius, kai ligonis siautėja.“

Greitajai išsikviesti tik vienas numeris – 112

GMP vadovė atkreipia dėmesį, kad žmonės nepamirštų, jog dėl greitosios iškvietimo būtina skambinti tik vienu numeriu – skubiosios pagalbos tarnybų numeriu 112.

„Būna tokių, kurie to nežino. Jie skambina mūsų administracijos telefonais, rytais po nakties randama sekretorės telefone apie 20–30 skambučių iš įvairių numerių. O kai perskambiname, pasirodo, kad jiems reikėjo greitosios. Jie net nežino, kad nuo pernai spalio liko tik vienas numeris visoms tarnyboms“, – egzistuojančią problemą akcentuoja Šiaulių GMP vadovė.