Į laisvę vedęs kelias

Utena

Valdas MintaučkisŠaltinis: Etaplius.lt

315211

Niekas neišbrauks jau šito balto kelio,  Niekas neužars ir neatims Šitaip bunda tautos, šitaip kelias  Taip istorijos įauga atmintin.  Šitokie stebuklai – vieną kart per šimtmetį Jų melu pykčiu sutepti – nevalia— Va jau miglos sklaidosi, jau švinta Ar visi šalia. Ar visi lig galo išstovėsim,  Ar išliksim gražūs, dideli?  Ne pilkam istorijos pavėsy Amžinajam Baltijos kely.

Šiuo uteniškio poeto Petro Panavo Utenos Laisvės kovų muziejuje renginys, skirtas tarptautiniam Baltijos šalių protestui paminėti.

Baltijos kelias - prieš trisdešimt penkeris metus apie 650 kilometrų ilgio rankomis susikibusių žmonių vienybės magistralė sujungusi Vilnių, Rygą ir Taliną, išreiškianti pasipiktinimą prieš Europos padalinimą tarp fašistinės Vokietijos ir stalinistinės Rusijos, prieš Baltijos šalių nepriklausomybės panaikinimą slaptais rugpjūčio dvidešimt trečiosios Molotovo – Ribentropo aktais.

Utenos laisvės kovų muziejuje minint Lietuvos persitvarkymo sąjūdžio, Estijos ir Latvijos liaudies frontų protesto akciją gausiai susirinko uteniškiai, Baltijos kelio dalyviai ir amžininkai, nuo penkiolikos metų su muziejumi bendradarbiaujantis Lietuvoje gerai žinomas bardas Karolis Balynas sudainavo savos kūrybos dainą „Gyvas“, Sauliaus Mykolaičio dainą „Debesys“ ir Vytauto Kernagio repertuaro dainą.

Muziejaus salikėje veikė Utenos gyventojų, stovėjusių 244 – 241kilometro autostrados ruože, iš asmeninių archyvų po kruopelę surinktų fotografijų atsiminimų paroda, kurioje Balio Juodzevičiaus, architekto Algimanto Kuro, etnografo Raimondo Garsono, buvusios KASP tarnybos seržantės Marytės Kazlauskienės, LPS Utenos skyriaus pirmininko Kazimiero Preikšos nuotraukos, pirmoji trispalvė, išskleista ant Žemės ūkio banko pastato.

Dalyviai pasakojo prisiminimais, iš nuotraukų žvelgė uteniškiams gerai pažįstami Utenos apskrities komendantas Vytas Antanas Kelevišius, Petras Ramanauskas, Laura Čepukaitė, dailės mokyklos mokytojas Repšys, Juozo Tiškaus ansamblio „Estradinės melodijos“ solistė Lilijana Ablėnaitė, trimetė Karolina Ridikaitė, Algimantas Čekuolis, Vytautas Čepukas ir daugelis laiko ir metų iš atminties ištrintų veidų.

Utenos kraštotyros muziejaus direktorė Jovita Nalevaikienė: Nebūtų buvę Baltijos kelio, nebūtų laisvės dvasios, kuri tame kelyje atsiskleidė, kuri buvo senolių kalbose, maldose, tikėjime, žodžiuose vaikams ir anūkams. Ačiū dievu, kad esame tokie, kokie esame, galime prisiminti tuos, kurie prisidėjo prie mūsų laisvės, kurie prisideda dabar gindami Ukrainos ir mūsų laisvę.

Etnografas Raimondas Garsonas papasakojo, kad po Baltijos kelio kartu su Vytautu Mačioniu ir Lilijana Ablėnaite buvo sukūręs ansamblį „Salvė“, kurio repertuarą sudarė lietuvių partizanų dainos.

Kas žino pasaulyje gražesnį dar kelią.

Kas? Kuris būtų šitaip sujungęs ištiestas rankas

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt