Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
Klaipėdos miesto savivaldybės nuotr.
Reporteris SkaistėŠaltinis: Etaplius.lt
Klaipėdai šiemet rengiantis minėti 770-uosius įkūrimo metus, po metų pertraukos į Klaipėdą grįžta miesto istorijai ir jūriškumui dedikuotas festivalis, kuriame švies apie unikalių 20 instaliacijų ir projekcijų.
Septintą kartą rengiamo festivalio tema – „Laiko spalvos“. Jos pasakos apie Klaipėdos kaip miesto istorinius virsmus, žmones bei asmenybes.
Pasak organizatorių, didžioji dalis festivalio projektų vyks istoriškai svarbiose miesto erdvėse – piliavietėje, muziejuose, aikštėse ir skveruose, vaizdo projekcijos nušvis ant istorinių pastatų.
Sudėlioti pagrindinius šimtmečius skaičiuojančio miesto akcentus, kuriuos būtų galima pavaizduoti šventėje, padėjo istorikai Kęstutis Demereckas ir Vasilijus Safronovas.
Pasak įstaigos „Klaipėdos šventės“ komunikacijos ir rinkodaros vadovės Živilės Putnienės, nuspręsta 770 metų padalinti į šimtmečius ir taip nepasiklysti atvaizduojant svarbiausias miesto istorines gaires.
Trys festivalio vakarai, 18–23 valandomis, kvies atrasti ryškiausius projektus, šviesos menininkų idėjas, specialiai sukurtas Klaipėdai.
„Šiame festivalyje turėsime apie 20 projekcijų. Tris specialiai miestui dedikuotas projekcijas – „Mano vardas Klaipėda“, „770 kaminkrėčio žingsnių“ ir „Klaipėda karališkas miestas“. Tai tik maža dalis programos “, – sakė įstaigos „Klaipėdos šventės“ vadovė Eglė Šulskė.
Atgis miesto simboliai
Dvi vaizdo instaliacijas kuria menininkas Linartas Urniežius, jo kūriniuose atgis miesto simboliai.
„Kūrybinis procesas tikrai labai sudėtingas, ne tik dėl to, kad techniškai sudėtinga grafika, 3D animacija. Pats siužetas, kad būtų įdomus žmonėms, būtų svarbus Klaipėdai, įdėta nemažai analizių, darbo medžiagos paieškoms“, – pasakojo L. Urniežius.
Anot jo, kūrinio „Mano vardas Klaipėda“ pagrindinis veikėjas yra miestas, jis savo istoriją pasakos pirmuoju asmeniu, jį įgarsins aktorius Vytautas Rumšas.
Į renginį grįžta ir pirmojo Šviesų festivalio favoritas, vienas uostamiesčio simbolių – Kaminkrėtys. Jis sveikins Klaipėdą pristatydamas istorines miesto asmenybes.
Pasak L. Urniežiaus, kaminkrėtys instaliacijoje keliaus 770 simbolinių žingsnių, taip pat tryps, šokinės iš laimės, apkabins.
„Pati istorija įdomi ir nuotaikinga, siurrealistinė Kaminkrėčio kelionė nuo taško A iki taško B, o taškas A ir B yra mūsų Klaipėdos simboliai – Jūrų muziejus, architektūra, švyturys, laiko ratas, įžymybės, naktinis pasivaikščiojimas ieškant kaminų, kuriuos reikia sutvarkyti. Kaminkrėtys kaip personažas tampa vis linksmesnis ir įdomesnis, bet gyvena kaip katinas, kur nori, ten eina. Jis gali panirti po vandeniu, pažiūrėti, kokie gelmių turtai ir kaip tie gyvūnai Baltijos jūroje gyvena ir plaukioja, pasisveikinti“, – pasakojo vienas iš projekcijos kūrėjų.
Karališka miesto istorija
Trejetuke svarbiausių instaliacijų organizatoriai įvardija Laikrodžių muziejaus kiemelyje įsikursiančią vitražų kolekciją. Šį projektą sumanė E. Kanto biblioteka.
Pasak įstaigos Meno skyriaus vedėjos Birutės Skaisgirienės, mieste vitražų tiek egzistuojančių, tiek jau sunykusių esama labai daug, bet apie juos žinoma menkai.
„Šis projektas atvertų pastatus ir parodytų, kokie lobiai yra jų viduje. Pradėjusi projektą galvojau, kiek tų vitražų gali būti – penki, šeši, dešimt? Suskaičiavau, kad Vakarų Lietuvoje suskaitmeninta 80, o Klaipėdoje – apie 60. Tikrai yra, ką parodyti. Vitražai, nesvarbu, kad kūrė ne Klaipėdos menininkai, nes tokių turėjome vos kelis, juos sukūrė Lietuvos vitražų grandai, bet tematika labai klaipėdietiška“, – teigė B. Skaisgirienė.
Projekcija bus rodoma Laikrodžių muziejuje, kur galima pasigrožėti išlikusia originalia vitražų kompozicija laiko tema.
Šiųmetis šviesų festivalis perteiks ir karališką miesto istoriją. Latvių menininkui Janiui Petersonui patikėta sukurti meninę instaliaciją „Karališko dangaus įpėdiniai“. Danės skvere, link Žvejo paminklo , atsiras 770 m ilgio šviesos lazerių ir muzikos instaliacija, priminsianti Karalienės Luizės buvimą Klaipėdoje.
Dar vienas, anot Ž. Putnienės, ryškus projektas numatytas istorinėje miesto vietoje – piliavietėje. Instaliacija bus matoma ir pravažiuojantiems pro šalį centrine Pilies gatve.
„Šį kartą piliavietė bus nušviesta gausiu lazerių spektru, tirštas ir turtingas projektas su subtilia muzika“, – sakė viena šventės organizatorių.
Jūrinę ir istorinę vaizdo projekciją šventei parengė Lietuvos jūrų muziejus. Joje bus pasakojama apie tarpukario Lietuvos kapitonus. Sumanymas susijęs su pernai minėtu Lietuvos laivyno šimtmečiu.
Jūrinių akcentų, žadama, bus ir daugiau. Viena tokių – keturios dešimties metrų šviečiančios meškerės. Jas bus galima išvysti netoli burlaivio „Meridianas“. Meškerės simbolizuos viltį.
Miesto gimtadieniui dedikuotas festivalis kviečia šventės svečius sudalyvauti atrakcijoje, o organizatoriai savo ruožtu per Jūros šventę žada atsidėkoti ir išpildyti keletą jūrinių svajonių.
„Norime pakviesti į smagią atrakciją. Visi šviesų festivalio svečiai kviečiami filmuoti video sveikinimą Klaipėdai, vėliau mums atsiųsti su prierašu apie turimą jūrinę svajonę. Jūros šventės metu, ant didžiosios scenos, penkis sveikintojus, o gal daugiau pakviesime, apdovanosime ir už gražų sveikinimą Klaipėdai galėsime išpildyti jūrinę svajonę. Ateikite su palinkėjimais klestėti, šviesti ir iš jos laukti dovanų, kokias gali duoti tik Klaipėda“, – kvietė Ž. Putnienė.
Vasario 26-ąją į festivalį užsuks ir Morė bei Užgavėnių renginiai, jie įsilies į renginių programą.
Šviesų festivalis uostamiestyje vyks vasario 24–26 dienomis.
BNS