Į Kauną atkeliavo įspūdingi svečiai iš ledynmečio

Kaunas

Reporteris ViktorijaŠaltinis: Etaplius.lt

47583

Lietuvoje tebesitęsiant tropiniams karščiams į Kauną atkeliavo įspūdingi svečiai iš ledynmečio - maždaug prieš 40 tūkst. metų gyvenusių dviejų mamutų skeletai.

Žemėje mamutai atsirado maždaug prieš penkis milijonus metų, o paskutinieji išnyko maždaug prieš 10 tūkstančių metų. „Iš tikro mamutai neišnyko, tik prastėjant gamtos sąlygoms jie mažėjo ir evoliucijos metu virto dabartiniais drambliais“, - sako Vilniaus universiteto Geologijos mokslų daktarė Eugenija Rudnickaitė.

Prieš tūkstančius metų mamutai gyveno ir Lietuvoje, ne kartą jų kaulų rasta Vilniuje, tačiau tik atskiros jų dalys, iš kurių viso mamuto skeleto sukonstruoti nepavyktų. Nuo rugpjūčio 3-iosios prekybos ir laisvalaikio centre „Mega“ Kaune eksponuojami dviejų, didesnio ir mažesnio, mamutų skeletai į Lietuvą atkeliavo iš Rusijos Federacijos, Sibiro.

„Tai reti ir vertingi eksponatai. Didysis mamutas atrastas 2003 m. rugpjūtį vykusios V.F. Juzefovič ir J. Čumakin ekspedicijos metu Jakutijoje, didžiausioje Anžu salų grupės saloje Kotelnoje. Mažasis - Tomsko srityje, Čulymo upės atodangoje. Įprastai randami atskiri mamutų kaulai ar fragmentai, tuomet skeletas komplektuojamas iš dalių, priklausiusių skirtingiems mamutams. Vientisi skeletai - retenybė, o šie eksponatai rasti pilnai išlikę, tad tai tikrai įspūdinga ir išskirtinė paroda“, - pranešime cituojamas skeletų savininkės, UAB „Paleo Group“ direktorius Michailas Ivanovas.

Pasak „Megą“ valdančios bendrovės „Baltic RED“ rinkodaros vadovės Ievos Goštautaitės-Gedutės, mamutų paroda - tai dovana Kaunui artėjančios mokslo metų pradžios proga, be to, rugpjūčio 12-ąją minima Pasaulinė mamutų palikuonių - dramblių - diena.

Didžiojo mamuto skeletas yra 3,1 metro aukščio, 5 metrų ilgio ir sveria beveik 600 kg. Mokslininkų teigimu, visas gyvūnas turėjo sverti apie 7 tonas ir tai buvo maždaug 40-45 metų patinas. Paprastai mamutai vidutiniškai gyvendavo apie 70 metų, tačiau šis, sprendžiant pagal radimvietę, žuvo įkritęs į tarpeklį, iš kurio nesugebėjo išlipti.

Mokslininkų manymu, jis galėjo būti bandos vedlys, mat archeologai nustatė, kad šio mamuto šonkauliai, greičiausiai kovos su kitu mamutu metu, buvo sulaužyti ir vėliau sugiję. Šio mamuto iltys yra 4 metrų ilgio, kiekvienos svoris - 65 kg, skersmuo - 16 cm.

Mažesniojo mamuto skeleto aukštis siekia 2 metrus, ilgis - 3 m, o svoris - 200 kg. Šio mamuto ilčių ilgis - 1,5 m, kiekviena sveria po 12 kg, skersmuo plačiausioje vietoje siekia 10 cm.

„Nesuklyskite, mažasis mamuto skeletas nėra didžiojo vaikas. Tai taip pat suaugęs mamutas, tik didysis skeletas yra mamuto Mammuthus primigenius, o mažasis - jo mažesniojo brolio Mammuthus primigenius vrangeliensis“, - pasakoja Geologijos mokslų daktarė E. Rudnickaitė.

Pasak geologės, savo klestėjimo metu mamutai žemėje buvo plačiai paplitę, tačiau daugiausia jų dabar randama Sibire. „Taip nutiko dėl geologinių priežasčių. Pavyzdžiui, Lietuvos teritorijoje tirpstant ledynams, vanduo išplovė jų kapavietes, tad mamutų kaulų randama retai ir dažniausiai jie būna pavieniai. Sibire ledo sluoksnis buvo mažesnis, ten įšalas ėjo gilyn, tad mamutų ir kitų senovinių gyvūnų fosilijų išliko daugiau, jos išsilaikė geriau“, - pasakoja geologė.

Nors kai kas dar tiki, kad didelę įtaką mamutų išnykimui turėjo žmogus, pasak E. Rudnickaitės, tai tėra mitas. „Sibire žmonės tuomet išvis negyveno. Kitose vietose gal sumedžiodavo vieną kitą mamutą, tačiau žmonės tikrai neturėjo pakankamai gerų medžioklės įrankių, kad galėtų padaryti didesnę įtaką mamutų populiacijai. Sprendžiant pagal geologinių sluoksnių spektro analizę, kintant gamtinėms sąlygoms mažėjo jų pagrindinio maisto - dobilų, kas lėmė mamutų mažėjimą ir galiausiai - išnykimą. Nors ir buvo apaugę gaurais, mamutai ledynmečio nemėgo, nes tai reiškė mažesnius maisto išteklius“, - sako E. Rudnickaitė.

Nemokama mamutų skeletų paroda prekybos ir laisvalaikio centro „Mega“ centrinėje aikštėje vyks iki rugsėjo 9 d.

ELTA

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt