Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Jadvyga BieliavskaŠaltinis: ELTA
Pasak parlamentarės, priėmus jos pasiūlymą, kuriam šią savaitę pritarė Švietimo ir mokslo komitetas, pretenduoti į NVŠ krepšelį galės ir ikimokyklinio amžiaus vaikai. Taip pat NVŠ galės būti perskirstytas jį padalinant keliems būreliams.
„Augančios kainos lemia ir vaikų būrelių kainų augimą. Poreikis didinti NVŠ finansavimą atsirado dar prieš keletą metų, tačiau didinimui lėšų vis neatsirasdavo. Iki šiol NVŠ buvo skiriama 17 mln. eurų. Pritarus mano pasiūlymui, finansavimas padidės iki 25 mln. eurų. Jeigu pasiūlymui bus pritarta plenarinių posėdžių salėje, NVŠ krepšeliu galės pasinaudoti iki 50 proc. šalies vaikų. Valstybė turėtų siekti, kad neformaliojo švietimo programomis naudotųsi kuo daugiau vaikų – ne tik mokyklinio, bet ir ikimokyklinio amžiaus,kaip numatyta ir Susitarime dėl švietimo“, – Eltai sakė pasiūlymo iniciatorė, Seimo Švietimo ir mokslo komiteto pirmininko pavaduotoja I. Kačinskaitė-Urbonienė.
Seimo "darbiečiai" apgailestauja, kad pasiūlymui bandė priešintis Seimo Švietimo ir mokslo komitete dirbantys konservatoriai ir Laisvės frakcijos atstovai.
„Labiausiai nustebino "laisviečių" elgesys. Viešai deklaruodami siekį didinti vaikų užimtumą laisvalaikiu ir būrelių finansavimo didinimą, realiai jie balsuoja prieš. Akivaizdu, kad tikrovėje jie tikrai nėra suinteresuoti, kad laisvalaikiu jaunimas sportuotų ir lankytų būrelius“, – sako Seimo Darbo partijos frakcijos narys Vytautas Gapšys.
Jeigu Seimas pritartų, NVŠ krepšelis būtų padidintas iš lėšų, gautų iš akcizų alkoholio ir tabako gaminiams.
Ugdymo specialistams skambinant pavojaus varpais dėl narkotikų plitimo tarp vaikų ir jaunuolių, įvairių partijų atstovai ragina plėsti neformalaus ugdymo prieinamumą.
Kaip ELTA jau skelbė, socialdemokratai ragina neformalaus ugdymo krepšelį didinti iki 45–60 eurų vienam vaikui.
„Būrelius lanko tik 62 proc. mokinių. Tuo tarpu savo programoje Vyriausybė išsikėlė 85 proc. tikslą. Kaip jie planuoja pasiekti tokį lygį, jeigu „neranda“ pinigų biudžete? Neformalaus ugdymo atstovų vertinimu, norint pasiekti proveržį, reikia triskart didesnio NVŠ krepšelio.
Dabartinis krepšelis – 15–20 eurų vienam vaikui. Taigi paramos nesulaukia net du trečdaliai Lietuvos vaikų. Ją reikia didinti bent iki 45–60 eurų. Jeigu valdantieji nori išgelbėti vaikus nuo „gyvenimo gatvėje“, tokia eilutė privalo atsirasti biudžete“, – sako socialdemokratų Seimo frakcijos seniūnės pavaduotoja Rasa Budbergytė.
Seimo Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ narys Vytautas Bakas kartu su frakcijos kolegomis įregistravo Švietimo įstatymo pataisas, siūlančias neformaliajam švietimui vienam vaikui per mėnesį skirti ne mažesnę nei 1,45 bazinės socialinės išmokos dydžio išmoką. Šiuo metu tai būtų 71,05 eurų per mėnesį.
„Siūlau neformalaus ugdymo krepšelį susieti su objektyviu dydžiu tai yra su baziniu išmokų dydžiu, kuris yra indeksuojamas priklausomai nuo ekonominių pokyčių. Šiuo metu problema yra tame, kad neformalaus ugdymo krepšelis nėra pririštas prie jokio objektyvaus dydžio, kuris keistųsi priklausomai nuo pokyčių būrelių rinkoje. Kitaip tariant, jis yra užšaldytas ir tapo neadekvačiu, nes už 20 eurų vargu ar kokia nors šeima rastų būrelį, ar tai būtų sportas ar tai būtų technologijos. Objektyviai būreliai kainuoja žymiai daugiau, prasideda nuo 60 eurų“, – komentuodamas įstatymo pataisą Eltai sakė V. Bakas.
Parlamentaras taip pat siūlo įstatyme nustatyti krepšelio finansavimo principus. „Tai turi būti nustatyta įstatyme, o ne ministro įsakymu, kaip yra dabar, nes tai neatitinka laikmečio“, – sako V. Bakas.
Remiantis Švietimo valdymo informacinėje sistemoje pateiktais statistiniais duomenimis V. Bakas sako, kad apie 129 tūkstančiai Lietuvos vaikų iš viso nedalyvauja nė vienoje neformaliojo vaikų švietimo programoje ir tai sudaro virš 37 proc. nuo visų Lietuvos mokyklinio amžiaus vaikų skaičiaus.
V. Bako preliminariais skaičiavimais, įstatymo projekto įgyvendinimas pareikalautų apie 156 mln. eurų valstybės ar savivaldybių biudžetų lėšų.