I. Hofmanas perspėja dėl grūdų sektoriaus įtampos: krentančios kainos ir brangstančios trąšos mažina ūkių pelningumą

Lietuva

Ignas Hofmanas / Dainius Labutis/ELTA

EtapliusŠaltinis: BNS.LT

Europos Sąjungos (ES) žemės ūkio ir žuvininkystės ministrai Briuselyje vykusioje taryboje išdėstė savo požiūrį dėl aktualių žemės ūkio sektoriaus klausimų: rinkų padėties, apsirūpinimo baltymais, augalų apsaugos produktų prieinamumo bei kitų šalims narėms kylančių iššūkių.

Kalbėdamas apie padėtį ES žemės ūkio sektoriuje, žemės ūkio ministras Ignas Hofmanas pabrėžė, kad iššūkiai, su kuriais susiduria sektorius, išlieka. Ministras priminė dar gegužę ES žemės ūkio ir žuvininkystės ministrų tarybos posėdyje atkreipęs dėmesį į Lietuvos augalininkystės sektoriaus dėl užsitęsusių šalnų patirtą didelę žalą. Žemės ūkio ministerija raštu pateikė Europos Komisijai (EK) išsamią informaciją ir statistiką apie šalnų poveikį šalies augalininkystės sektoriui. Tikimasi greito sprendimo dėl paramos suteikimo iš žemės ūkio rezervo.

„Nerimą kelia situacija grūdų sektoriuje. Pastaruoju metu matome, kad grūdų supirkimo kainos krenta, tuo tarpu trąšos brangsta, o tai mažina ūkių pelningumą. Todėl reikia įdėmiai stebėti situaciją ir imtis priemonių, jei ši įtampas kelianti tendencija tęsis ir toliau. Ir dar viena paradoksali aplinkybė – žemės ūkio produkcijos (pvz. pieno, grūdų) kainoms nekintant arba net mažėjant, maisto kainos vartotojams didėja“, - sakė ministras I. Hofmanas.

Žemės ūkio ministras taip pat pabrėžė paramos Ukrainai aspektą.

„Pasisakome už tolesnį prekybos žemės ūkio produktais su Ukraina liberalizavimą, užtikrinant efektyvų ES rinkos atvėrimą. Pasiektas susitarimas dėl ES ir Ukrainos laisvosios prekybos erdvės peržiūros yra geras žingsnis kuriant ilgalaikius santykius, bet pats susitarimas galėtų būti ambicingesnis. Be to, esame susirūpinę dėl numatytos galimybės bet kuriai valstybei narei aktyvuoti apsaugos mechanizmą, nes tai skaldytų ES bendrą rinką. Teigiamai vertiname nuo liepos 1 d. įsigaliojusius padidintus muitų tarifus Rusijai ir Baltarusijai ir manome, kad reikia išplėsti ribojamų produktų sąrašą“, - sakė Lietuvos žemės ūkio ministras.

Ambicingesnis tiesioginių išmokų finansavimas prisidėtų prie spartesnio apsirūpinimo baltymais

ES ministrai informavo, kokių iniciatyvų ėmėsi valstybės narės, siekdamos įvairinti baltymų šaltinius maistui ir pašarams bei išdėstė savo požiūrį, kokių veiksmų reikėtų imtis ES lygmeniu, siekiant paremti baltymų maistui ir pašarams šaltinių įvairinimą.

„Siekdami paskatinti baltyminių augalų auginimą Lietuvoje, naudojamės Bendrosios žemės ūkio politikos instrumentais. Pavyzdžiui, mūsų šalyje už baltyminių – azotą kaupiančių augalų – auginimą mokama susietoji parama. Taip pat teikiame paramą dalyvaujantiems ekologinėse sistemose, nustatydami prievolę auginti baltyminius augalus tam tikro dydžio plote. Parama galima ir pagal kaimo plėtros intervencines priemones. Vis dėlto tam tikros valstybės narės, įskaitant Lietuvą, dėl nepakankamo tiesioginių išmokų finansavimo lygio turi ribotas galimybes teikti paramą baltyminiams augalams. Ambicingesnis tiesioginių išmokų finansavimas naujame laikotarpyje prisidėtų prie spartesnio apsirūpinimo baltymais. Norint realaus proveržio, būtina užtikrinti adekvatų, pakankamą finansavimą“, - pabrėžė ministras.

Anot ministro I. Hofmano, papildomų iššūkių kelia galimų naudoti augalų apsaugos produktų sąrašo mažėjimas, o kartais net ir pačių produktų trūkumas.

„Reikalinga tikslinė investicinė ir susietoji parama. Susietosios paramos didinimą baltyminiams augalams ES lygiu būtų galima svarstyti. Visgi, tai negali būti daroma kitų sektorių sąskaita. Be to, svarbu, kad parama būtų teikiama per laisvanoriškas skatinamojo pobūdžio, o ne per privalomas priemones. Turime matyti visą tiekimo grandinę, remti ne tik baltyminių kultūrų auginimą, bet ir perdirbimą. Siekiant užtikrinti apsirūpinimą augaliniais baltymais, ypač soja, svarbi ir tarptautinė prekyba. ES standartų kartelė aukšta ir jos turime laikytis. Taip pat svarbi ir mūsų rinkų diversifikacija. Reikėtų siekti kuo labiau išnaudoti Ukrainos potencialą šioje srityje. Sojos produktų gabenimas iš Pietų Amerikos per Atlanto vandenyną taršiais tanklaiviais tikrai negali būti tvarumo pavyzdys“, - kalbėjo ministras.

Mažėjantis veikliųjų medžiagų prieinamumas kelia realią grėsmę ES žemės ūkio sektoriaus produktyvumui ir konkurencingumui

Anot ministro I. Hofmano, mūsų ūkininkai vis dažniau susiduria su situacijomis, kai veiksmingų priemonių kovai su piktžolėmis, kenkėjais ar ligomis tiesiog nėra. Mažėjantis veikliųjų medžiagų skaičius kelia ir kitą didelę problemą, t.y. rezistentiškumą.

„Artėjama prie situacijos, kai šiuo metu prieinamos naudojimui augalų apsaugos priemonės dėl mažos rotacijos taps mažiau efektyvios arba išvis nebeveiks. Todėl prieš priimant sprendimus išimti iš rinkos augalų apsaugos produktus turėtų atsirasti alternatyvos. Žinoma, svarbu išlaikyti aukštus saugos standartus, užtikrinti, kad priimami sprendimai nekenktų biologinei įvairovei, ypač – apdulkintojams, bet tuo pačiu nepalikti ūkininkų be veiksmingų priemonių“,- sakė ministras.

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt