Į darbą - laivais: studentė aiškinosi, ar tai įmanoma

Klaipėda

Egidijaus Jankausko nuotr.

Reporteris IngaŠaltinis: Etaplius.lt

100842

Rudenį gatvėse prasidėjus rytinėms automobilių spūstims daugelis ima svajoti apie alternatyvias transporto priemones. Kol tramvajus ar skraidančios mašinos dar tik tolima vizija, svarstoma, gal, pavyzdžiui, gyvenantiems Žaliajame Slėnyje ar Tauralaukyje piko valandomis centrą būtų kur kas paprasčiau pasiekti plaukiant upe?

ke51.jpg

Tokią hipotezę iškėlė ir šiemet Lietuvos aukštąją jūreivystės mokyklą baigusi Rūta Norbutaitė. Bakalauro darbe ji atliko tyrimą, kokiais laivais Dangės upe būtų geriausia plukdyti keleivius. Mergina netgi paskaičiavo, per kiek metų atsipirktų toks verslas. Tiesa, ji ir pati pripažino, kad kitose šalyse tokie projektai paprastai pasitvirtina, jei juos bent iš dalies remia Savivaldybė.

Dvidešimtmetė R. Norbutaitė atliko tyrimą, kaip Dangės upę būtų galima pritaikyti vidaus vandenų laivybai, ir stebisi, kodėl iki šiol miesto vandens arterijoje taip mažai gyvybės.

„Miestai, per kuriuos teka upės, turi pranašumą sprendžiant eismo intensyvumo, automobilių spūsčių, taršos problemas, mat tokiuose miestuose galima plėtoti vidaus vandenų transportą, jį galima integruoti ir į viešąjį transportą„, - sako buvusi studentė, dabar uostamiestyje dirbanti projektų administratore.

Atlaisvintų Liepų gatvę?

Mergina studijuoti į Klaipėdą atvyko iš Tauragės. Lietuvos aukštojoje jūreivystės mokykloje dvidešimtmetė šiemet baigė jūrų transporto logistikos technologijų specialybę. Baigiamajame darbe ji nusprendė patyrinėti, kokios transporto priemonės labiausiai tiktų Dangės upei.

„Keista, kad iki šiol šioje upėje mažai gyvybės. Tenka matyti tik vandens dviračius ir irkluojančius sportininkus. Manau, kad ir aš pati mielai plaukiočiau šioje upėje laivu, jei tik būtų tokia galimybė ir būtų padori kaina“, - svarstė mergina.

Atlikdama tyrimą, mergina domėjosi užsienio šalių patirtimi.

„Analizuodama užsienio miesto patirtis nustačiau, kad užsienio šalyse vidaus vandenų transportas naudojamas tiek kroviniams gabenti, tiek keleiviams plukdyti. Išsiaiškinau, kad užsienyje paprastai tokie projektai atsiperka tuomet, kai dalis projekto finansuojama miesto savivaldybės arba uosto lėšomis. Miesto valdžia paprastai būna suinteresuota, kad miestiečiai turėtų ir tokią alternatyvą keliauti iš taško „A“ į tašką „B“, nes tokie projektai padeda sumažinti eismą miesto gatvėse“, - pasakojo R. Norbutaitė.

Jos manymu, laivyba Dangės upe taip pat galėtų padėti mažinti gatvių apkrovimą ir su tuo susijusią taršą.

Studentė savo darbe rėmėsi 2017 metų transporto srautų tyrimų. Jame teigiama, kad didžiausias eismo intensyvumas yra trijose pagrindinėse miesto arterijose, taip pat - Liepų gatvėje. Mergina svarsto, kad laivyba Dangės upe gal labai ir nepakeistų eismo situacijos pagrindinėse miesto arterijose, tačiau galėtų padėti mažinti automobilių srautus Liepų gatvėje.

„Liepų gatvė driekiasi kone lygiagrečiai su Dangės upe. Šioje gatvėje per valandą pravažiuoja kone 1,8 tūkst. automobilių, tad galbūt dalis vairuotojų persėstų į laivus?“ - svarstė mergina.

Atsipirktų per 3 metus?

R. Norbutaitė analizavo ekonominius (laikas, kaina, atsiperkamumas) ir techninius (upės navigacinė sistema, maršruto ilgis, laivo tipas, prieplaukų konstrukcijos) rodiklius.

„Analizuojant bendrovė „Smiltynės perkėla“ veiklą galima įžvelgti labai svarbų keleivių įprotį, kad šia paslauga jie daugiausiai naudojasi vasaros sezono metu. Tikėtina, kad sezoniškumas turėtų įtakos ir laivybai Dangės upėje“, - svarstė buvusi studentė.

Kitas svarbus rodiklis, pagal kurį galima analizuoti laivybą Dangės upe - gyventojų tankumas. Studentė skaičiavo, kad Klaipėdoje šalia Dangės upės yra keturi gyvenamieji rajonai, iš kurių didžiausias ir tankiausiai apgyvendintas - centras, o sparčiausiai augantis - Tauralaukio rajonas.

„Tikėtina, kad iš Tauralaukio ir būtų daugiausiai vandens transporto naudotojų„, - svarstė mergina.

Jos skaičiavimu, vandens transporto Dangės upėje maršrutas galėtų tęstis maždaug 8 kilometrus.

„Laivas apsisukti ir švartuotis galėtų trijose vietose: ties Tauralaukio ir Liepų gatvės tiltais, taip pat - ties Jono kalneliu. Laivas galėtų plaukti 5,5 mazgo greičiu, tad nekeltų bangų„, - aiškino dvidešimtmetė.

Studentės žiniomis, Dangės upės vagos plotis yra kintantis - nuo 20 iki 40 metrų. Vidutinis gylis upėje - apie 1,5 metro. Pasak jos, remiantis šiais rodikliais būtų galima parinkti tinkamiausią laivą.

„Tyrime buvo lyginami 5 galimi laivai ir buvo nustatyta, kad tinkamiausias būtų keleivinis trimaranas, kuriame talpa apie 40 keleivių, yra galimybė įrengti 15 vietų dviračiams. Tokio laivo kaina - apie 250 tūkstančių. Paskaičiavau, kad laivas atsipirktų per 3 metus, o ketvirtais metais jau uždirbtų per 30 tūkst. eurų„, - aiškino R. Norbutaitė.

Mergina skaičiavimus atliko darydama prielaidą, kad bilietas kainuotų maždaug 5 eurus, tačiau pati pripažino, kad tokia kaina būtų gerokai per didelė, ypač jei laivas atliktų viešojo transporto funkciją.

„Tačiau, kaip minėjau, užsienio šalyse tokius projektus iš dalies remia savivaldybės, kad žmonės būtų suinteresuoti persėsti į vandens transportą„, - kokie faktoriai galėtų padėti sumažinti bilieto kainą, pasakojo mergina.

Visgi R. Norbutaitė neslėpė, kad galų gale paskaičiavusi visus kaštus, ji nusprendė, kad vandens transportas Dangės upėje labiausiai tiktų pramogauti ir skatinti turizmą.

„Kadangi yra reikalavimas, kad laivas nekeltų upėje bangų, jis negalėtų plaukti greitai, tad, plaukiant ilgesnį atstumą, laiko sąnaudos būtų nemažos. Bet, pavyzdžiui, paplaukioti lėtai savo malonumui būtų puiki alternatyva“, - svarstė mergina.

Laivyba - jau legali

Kad per uostamiestį tekančioje upėje trūksta laivų, antrina ir Dangės upės administratorius Deivis Bilkštis. Jis svarstė, kad kaip tik šiemet atsiveria didesnės galimybės, nes rugpjūčio pabaigoje Vyriausybės nutarimu pagaliau buvo patvirtintas vidaus vandens kelias.

„Manau, kad Dangės upėje tikrai galėtų atsirasti ir viešajam susisiekimui skirtas transportas. Beje „Smiltynės perkėla“ taip pat Savivaldybei buvo pristačiusi savo idėjas šia tema. Tik tuomet jiems reikėjo tam tikros infrastruktūros ir įteisinto ilgesnio vidaus vandenų kelio“, - pasakojo Dangės upės administratorius.

Pasak D. Bilkščio, šiemet rugpjūčio pabaigoje vidaus vandenų kelias Dangės upėje įteisintas iki pat Klaipėdos miesto ribų ir nuo žiočių tęsiasi 12,8 kilometro kone iki pat Žaliojo Slėnio.

Tiesa, jis neslėpė, kad vietomis Dangės upę būtų pravartu išvalyti, nes kai kur dėl įvairių sąnašų, nuskendusių objektų gali tekti pakelti laivo variklį.

„Manau, kad viena iš priežasčių, kodėl iki šiol Dangėje nėra intensyvios laivybos, ir buvo neįteisintas vidaus vandenų kelias. Žinau, kad Mažajame Kaimelyje, Žolynų kvartale gyvenantys klaipėdiečiai turi laivelių, jiems tik reikėtų įrengti prieplauką ir ne vienas yra sakęs, kad vasarą su mielu noru plaukiotų iki centro ir net automobilio atsisakytų„, - pasakojo D. Bilkštis.

Jo žiniomis, netgi buvo atlikti tikslūs skaičiavimai, kad plaukti laivu iš šiaurinės miesto dalies iki centro prireiktų tik 5 minučių daugiau nei važiuoti tą patį atstumą automobiliu.

„Tačiau jei kalbame apie piko valandas, kai automobiliai užstringa spūstyse, laivu pavyktų atplaukti kur kas greičiau, o ir vaizdas visai kitoks“, - svarstė Dangės upės administratorius.

Jis užsiminė ir apie neseniai „Vakarų eksprese“ išsamiai aprašytą studiją, kurioje nagrinėjama, kaip pašalinti laivybos kliūtis įgyvendinant projektą „Pietų Baltijos krantas - ilgalaikių laivybos krypčių tarp šalių kūrimas“.

„Vienas iš toje studijoje nagrinėtų niuansų - kaip sumažinti turistinių autobusų srautus Klaipėdoje. Vasarą mes visi matome, kaip prie Žvejo paminklo sustoja penki šeši turistų autobusai. Studijoje siūloma, kad galėtų būti įrengta patogi prieplauka, pavyzdžiui, prie Liepų gatvės tilto, ir visi turistiniai autobusai galėtų būti nukreipti ten. Prieplaukoje turistai persėstų į laivelius ir jais pasiektų miesto centrą, delfinariumą, Smiltynę ar Juodkrantę„, - tokia ateities vizija vilioja Dangės upės administratorių.

D. Bilkštis su pavydu žiūri į kitų šalių patirtį, kur per miestus tekančios upės yra gyvos.

„Transporto kodeksas numato, kad liaudiškai vadinamu Dangės upės įveiklinimu gali užsiimti ir verslas, tai gali būti ir municipalinis, ir mišrus reikalas. Bet dar reikia ir tinkamos infrastruktūros, pavyzdžiui, už Biržos tilto nėra elektros ir kitų būtinų elementų, kad būtų galima įkurti vietas laivams švartuoti“, - atsiduso Dangės upės administratorius.

„Pradžia jau padaryta“

Romena SAVICKIENĖ, Klaipėdos turizmo ir kultūros informacijos centro direktorė
Mano nuomone, turint mieste bet kokį vandens telkinį tiesiog privaloma jį išnaudoti tiek miestiečių, tiek turizmo poreikiams tenkinti. Seniai svajojame apie turistinį maršrutą laivu iš miesto centro iki Klaipėdos universiteto Botanikos sodo. Norėtųsi Dangės upėje matyti ir daugiau restoranų, kavinių ant vandens, nes tai taip pat vilioja turistus. Turistai kartais stebisi, kad Klaipėdoje gana nedaug pramogų ant vandens.
Manau, kad Dangės upėje pradžia jau padaryta, nes atsirado vandens dviračiai, pradėta plaukioti baidarėmis, kanojomis. Bet iki šiol laivyba buvo apribota dėl to, kad nebuvo įteisintas vidaus vandenų kelias. Gal dabar situacija pasikeis.

„Visiems į naudą, jei daugiau miestiečių išliptų iš automobilių“

Rimantas MOCKUS, Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Transporto skyriaus vedėjas
Palaikau idėją, kad Dangės upėje turi būti skatinamas vandens transportas. Buvo ir tokių idėjų, atlikta įvairių studijų, kad šia upe galėtų plaukioti ir vandens autobusai. Džiugu, kad pagaliau įteisintas vidaus vandenų kelias, dabar belieka ištyrinėti gylius, kad būtų aišku, kur saugu plaukti. Jei verslas susidomėtų, mes taip pat labai džiaugtumės, kad upė, liaudiškai kalbant, būtų labiau įveiklinta. Visiems būtų į naudą, jei daugiau miestiečių išliptų iš automobilių ir keliautų vandeniu. Nors taip greitai, kaip visiems norėtųsi, niekas nevyksta, bet mažais žingsneliais judame į priekį.

Griežtai draudžiama „Vakarų eksprese“ paskelbtą informaciją kopijuoti ir platinti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitaip ją naudoti neturint raštiško leidėjų sutikimo.

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt