Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
Luhansko srities policijos nuotr.
Etaplius.ltŠaltinis: BNS
Priverstinis perkėlimas „yra rimtas karo įstatymų pažeidimas, prilygstantis karo nusikaltimams ir galimam nusikaltimui žmoniškumui“, teigia teises ginanti organizacija.
„Human Rights Watch“ apklausė 54 žmones, kurie buvo perkelti į Rusiją arba pažinojo tokių žmonių. Kai kurie iš jų taip pat padėjo ukrainiečiams, bandantiems išvykti iš Rusijos po to, kai Maskvos pajėgos vasario pabaigoje įsiveržė į Ukrainą.
Dauguma šių per prievartą perkeltų žmonių bėgo iš Mariupolio uostamiesčio, kuris prieš jį užimant Rusijos kariuomenei patyrė ilgalaikę apgultį ir intensyvų apšaudymą.
Kiti buvo vežami iš Charkivo regiono rytinėje Ukrainoje.
„Žinoma, jei būtume galėję, būtume pasinaudoję galimybe išvykti į Ukrainą, – HRW sakė viena iš Mariupolio perkelta moteris.- Bet mes neturėjome jokio pasirinkimo, jokios galimybės vykti į Ukrainos kontroliuojamas teritorijas.“
„Ukrainos civiliams neturėjo būti palikta kito pasirinkimo, kaip tik vykti į Rusiją“, – sakė vienas iš ataskaitos autorių „Human Rights Watch“ vyresnysis krizių ir konfliktų tyrėjas Belkis Wille (Belkis Vil).
Ataskaitoje teigiama, kad pakeliui daugeliui civilių buvo taikoma privaloma saugumo patikra, vadinamas „filtravimas“, kurio metu buvo surenkami jų biometriniai duomenys ir pirštų antspaudai, atliekama kūno apžiūra ir tikrinami asmeniniai daiktai.
Pasak B. Wille, nė vienam saugaus prieglobsčio ieškančiam asmeniui negali būti vykdoma prievartinė jį žeminanti patikra.
Vienas vyras iš Mariupolio HRW pasakojo, kad po to, kai jį ir dar dešimtis Mariupolio gyventojų sulaikė Rusijos kariai, jie dvi savaites buvo laikomi kaimo mokyklos pastate antisanitarinėmis sąlygomis, o vėliau perėjo patikros procedūrą.
„Jautėmės kaip įkaitai“, – pasakojo jis.
„Human Rights Watch“ teigimu, toks filtravimo procesas, savo apimtimi ir sistematiškumu nukreiptas prieš Ukrainos piliečius, yra „baudžiamojo ir piktnaudžiaujamojo“ pobūdžio.
Jis neturi „jokio teisinio pagrindo“ ir yra „akivaizdus teisės į privatumą pažeidimas“, nurodė NVO.
HRW liepos 5 dieną išsiuntė Rusijos pareigūnams savo ataskaitos išvadas ir uždavė keletą su ja susijusių klausimų, tačiau iki šiol atsakymo į juos nesulaukė.
„Reikia nedelsiant nutraukti žmonių gabenimą į Rusijos okupuotas teritorijas ir toliau į Rusijos gilumą be jų sutikimo“, – sakė B. Wille.