PRAMOGOS
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Aktualu2022 m. Rugsėjo 23 d. 11:16

Hipoterapija skinasi kelią Lietuvoje: patyrę specialistai iš Europos dalijosi gerąja patirtimi

Lietuva

Neįgaliųjų jojimo asociacijos nuotr.

Inga VaranavičienėŠaltinis: Etaplius.LT


246584

Hipoterapija (tarptautiniu sutarimu vadinama žirgų asistuojamosios terapijos veiklos) vis labiau populiarėja mūsų šalyje. Žirgai tampa neįkainojami pagalbininkai žirgų asistuojamosios terapijos veiklas integruojant į tradicinių reabilitacijos priemonių visumą. Vis daugiau specialistų Lietuvoje, turinčių bazinį kineziterapeuto, logoterapeuto, psichologo ir kt. išsilavinimą, suteikiama teisė vykdyti žirgų asistuojamosios terapijos veiklas užsiėmimams ir darbui su klientais.

Metodika netrukus išvys dienos šviesą

Hipoterapija daugelyje pasaulio šalių yra pripažinta, pagrįsta ir reglamentuota reabilitacijos priemonė. Lietuvoje ši terapija laikoma priemone integruojančia ir papildančia tradicines medicininės reabilitacijos priemones. Kad būtų galima sekti kitų šalių pavyzdžiu, kuris rodo, jog hipoterapija leidžia pasiekti geresnių gydymo rezultatų, būtina parengti žirgų ruošimo gaires. Neįgaliųjų jojimo asociacija subūrė patyrusių specialistų komandą, kuri nuo 2020-ųjų iki 2023-iųjų užsibrėžė tikslą paruošti specialią metodiką, kurioje nustatytų pagrindines sąvokas, taisykles, leisiančias atrinkti ir treniruoti asistuojamai terapijai tinkamus žirgus. Su šia metodika jau pora metų dirba komanda, kurią sudaro kineziterapijos, logoterapijos specialistai, žirgų treneris ir biologas ekologas.

Daug naudingos informacijos ir žinių galima pasisemti iš patyrusių kitų šalių specialistų. Ypač stiprias hipoterapijos taikymo reabilitacijos tikslais tradicijas turi Čekija, Suomija. Lietuvos Neįgaliųjų jojimo asociacijos keturių specialistų komanda prisijungė prie Europos Sąjungos finansuojamo projekto ERASMUS+ (projekto Nr. 2020-1-CZ01-KA204-078277). Šio projekto pagrindu yra organizuojami šalių partnerių susitikimai, kuriuose kuriama vieninga tarptautinio lygio metodika.

Šių metų rugsėjo mėnesį projekto dalyviai iš Portugalijos, Ispanijos, Čekijos, Turkijos ir Suomijos lankėsi Lietuvoje. Kelias dienas trukęs darbas bei pažintinės veiklos Kurtuvėnų dvaro Gyvojo žirgo muziejaus žirgyne leido pasisemti idėjų, naudingų žinių.

Lietuvių komanda dalijosi gerąja patirtimi: žirgo paruošimo ir apšildymo prieš žirgų asistuojamosios terapijos veiklas technika. Taip pat pristatėme žirgų asistuojamosios kineziterapijos užsiėmimus suaugusiems, adaptatyvaus jojimo pamoką. Šis susitikimas su kitų šalių komandomis buvo svarbus ir dėl to, kad vyko diskusijos dėl kuriamoje metodikoje vartojamų terminų. Visi norime, kad jie būtų suvienodinti ir aiškūs tarptautiniu lygmeniu, todėl dirbame kartu, kad tai pasiektume“, – pasakoja Neįgaliųjų jojimo asociacijos atstovė Lina Šarkienė.

Vizito metu Lietuvoje gerąja patirtimi dalijosi 24 patyrę specialistai. Ypač didelę naudą teikia praktiniai patarimai apie tai, kaip pasiekti vieną ar kitą tikslą treniruojant žirgą tokiai veiklai. Tai naudinga, norint užtikrinti geriausius rezultatus ir paruošti tinkamą dirbančio specialisto asistentą – žirgą.

Lietuvės su Čekijos dalyve Vera Lantelme Faisan (viduryje).

Žirgas ir specialistas turi tapti komanda

Neįgaliųjų jojimo asociacijos kuriama metodika sudarys galimybę parengti specialistus, gebančius paruošti žirgus, kurie sėkmingai dirbtų asistuojamos terapijos užsiėmimuose. Žirgų indėlis, dirbant su įvairių sutrikimų turinčiais žmonėmis, yra neįkainojamas. Šie gyvūnai gali būti pasitelkiami žirgų asistuojamosios kineziterapijos, ergoterapijos, logoterapijos veiklų tikslams pasiekti. Kiekvienu atveju žirgai atneša didžiulę naudą žmogui, o rezultatas priklauso nuo veiklos tikslų, specialisto gebėjimo panaudoti žirgą tų tikslų pasiekimui. Štai kelerius metus asistuojamą žirgų terapiją, kaip priemonę padėti logopedinių problemų turintiems vaikams, naudojanti specialioji pedagogė- logopedė Kristina Mockevičienė sako, kad jojimas žirgu ir logopedinių užduočių atlikimas suteikia galimybę dirbti kompleksiškai. Užuot ėjus į kabinetą ir naudojantis kortelėmis logopedinių pratybų metu, mažieji pacientai atlieka tą pačią veiklą ant žirgo, kas leidžia jiems nepervargti, didina motyvaciją, o svarbiausia stimuliuoja neurologines funkcijas.

Svarbu suprasti, kad kalbėjimo procese dalyvauja visas mūsų kūnas. Dažnai tėvai įsivaizduoja, kad tam, jog vaikas kalbėtų, svarbus yra liežuvis, lūpos ir smegenyse vykstantys procesai. Tačiau retas pagalvoja, kokią įtaką sklandžiai kalbai daro kūno laikysena, kvėpavimas, raumenynas ir pan. Jojimas ant žirgo natūraliai stimuliuoja ne tik žmogaus judėjimo centrus, tačiau taip pat suteikia pridėtinės vertės ugdant pažintinius, kalbos ir komunikacinius gebėjimus, lavinant sensorinius įgūdžius.“, – sako K. Mockevičienė.

Darbas Kurtuvėnų dvare kuriant žirgų treniravimo metodikas

Labai svarbu, kad žirgas ir terapiją vedantis specialistas taptų viena komanda. Reikia išmokti dirbti su šiais gyvūnais, suprasti jų kūno kalbą, rodomus ženklus. Hipoterapijos veiklai paruošti žirgą gali užtrukti nuo 1,5 iki 3 metų. Neįgaliųjų jojimo asociacijos parengta metodika bus puiki priemonė, kuri suteiks informacijos, kaip geriausia tą padaryti. Užsienio šalių patirtys ir žinios leidžia suprasti, kaip treniruoti žirgą, mokyti specialistus. Tikimasi, kad hipoterapija ateityje taps pripažinta ir reglamentuota reabilitacijos priemone Lietuvoje.

Reklama