PRAMOGOS
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Sveikata2017 m. Birželio 4 d. 22:04

Hemorojus – šimtmečius žinoma liga

Šiauliai

Andrius TverijonasŠaltinis: Etaplius.lt


5463

Nors hemorojus – liga kaip ir visos kitos, daugeliui prisipažinti, kad ja serga – didelė gėda. Dažnas, varginamas hemorojaus, delsia ir nesigydo, tačiau laiku pastebėjus ligą galima ją išgydyti net liaudiškomis priemonėmis ir išvengti operacijos.

Nykštukams knygų neskaitykite

Tie, kuriuos vargina hemorojus, tikriausiai ne kartą pervertė anatomijos vadovėlį, kuriame aiškiai matyti, kaip tiesiosios žarnos gale, po gleivine ir aplink išeinamąją angą, yra veniniai rezginiai, padedantys geriau užsidaryti išeinamajai angai. Dėl įvairių priežasčių šie mazgai padidėja, hipertrofuoja, o neretai sukelia kraujavimą, skausmą ar kitokius nemalonius jutimus išeinamosios angos srityje.

Padidėję, prasiplėtę šie rezginiai vadinami hemorojumi. Tai viena iš seniausiai pažįstamų žmonijos ligų, kurią aprašė dar Hipokratas. Iš istorijos žinome, jog hemorojumi sirgo Don Žuanas, Napoleonas Bonapartas, Kopernikas ir kiti. Sakoma, jog Napoleonas pralaimėjo Vaterlo mūšį todėl, kad dėl hemorojaus uždegimo negalėjo sėdėti ant žirgo ir tinkamai vadovauti kariniams veiksmams.

Šią problemą turi daug civilizuoto pasaulio atstovų – manoma, jog šiuolaikinėje visuomenėje, kai dažniau sėdime, nei judame, kas antras 50 metų sulaukęs žmogus turi vienokio ar kitokio dydžio hemorojų. Visgi garsiai kalbėti apie šią ligą žmonės nėra linkę.

Anot natūralios medicinos specialistės Vilijos Bartalienės, reikėtų žinoti, kad hemorojus yra gėrybinė liga, kuri nepavojinga gyvybei, nors ir sukelia tam tikrų nepatogumų bei gyvenimo kokybės pablogėjimą.

Hemorojus dažniau vargina tuos, kurie dirba sėdimą darbą, tačiau, anot specialistės, sėdėjimas sėdėjimui nelygu. Kur kas pavojingesnis sėdėjimas tualete, kai perverčiami laikraščiai, žurnalai ar net skaitoma knyga. Sėdint ant unitazo, mūsų svoris nuo viso užpakalio ploto perkeliamas tik ant sėdynės „žiedo“. Dėl to ten esantys audiniai daug labiau susispaudžia, o tuo pačiu ir juose esančios venos.

Taip ilgai sėdint ilgainiui veniniai mazgai vėl prisipildo kraujo, jeigu ilgai sėdima prieš tuštinimąsi, veninius mazgus tempia lauk slenkanti išmatų masė. Jei ilgai sėdima po išsituštinimo, veniniai mazgai persipildo kraujo iš vidaus ir tamposi jų sienelė – jie didėja. Toks sėdėjimas itin kenkia vyriškajai potencijai. „Norėdami išvengti šių problemų, užsukę pas nykštukus, venkite ilgų pasisėdėjimų“, – sako specialistė.

Hemorojaus požymiai

Pirmasis hemorojaus požymis – kraujavimas. Beje, reikia atminti, jog šiuo simptomu gali pasireikšti ne tik hemorojus, bet ir kitos ligos, tarkim, gerybiniai ir piktybiniai storosios žarnos augliai, uždegimai.

Sergant hemorojumi, išmatos būna su ryškiai raudonu krauju. Nedidelis kiekis kraujo pasirodo tuštinimosi pabaigoje ir palieka pėdsakų ant tualetinio popieriaus, o kai liga įsismarkauja – praėjus vos kelioms minutėms po pasituštinimo. Dar vėliau kraujavimas gali būti visiškai nesusijęs su tuštinimusi – kraujuojama bet kada, o kraujavimas gali būti įvairaus intensyvumo, kraujas gali tekėti net srovele.

Kitas požymis – hemorojinių mazgų iškritimas. Tai jau progresuojančios ligos požymis. Tik prasidėjus ligai, mazgas iškrenta stipriau pasistanginus, bet pasituštinus iškart sugrįžta atgal. Vėliau jis iškrenta kosint, čiaudint, sunkiau ką nors keliant. Galiausiai mazgai būna nuolat iškritę, juos nuolat traumuoja apatiniai drabužiai.

Nepriklausomai nuo ligos stadijos, odą aplink išeinamąją angą niežti, skauda, ji šlapiuoja. Prasidėjus hemorojinių mazgų uždegimui, kamuoja labai intensyvus skausmas, todėl būna sunku sėdėti, judėti, tuštintis.

Neretai galvojama: jei neskauda, nėra ligos, tačiau nereikėtų pamiršti jog lėtinio hemorojaus atveju skausmo gali ir nebūti.

Nors tikslios nemalonios ligos priežastys nėra žinomos, tačiau daug įtakos hemorojui išsivystyti turi vidurių užkietėjimas. Kitos priežastys – paveldimumas, ilgalaikis stovimas ar sėdimas darbas, venų ligos, sunkumų kilnojimas, hormonų pokyčiai.

Hemorojus neretai išsivysto nėštumo metu. Gimdymo metu hemorojus gali atsirasti arba paūmėti, nes stumiant kūdikį dar labiau suintensyvėja išeinamosios žarnos venų spaudimas ir ištempimas. Susirgimo priežastimi gali būti ir alergija, pvz., kvepiančiam tualetiniam popieriui. Vyrai hemorojumi serga keturis kartus dažniau nei moterys.

Vieno „geriausio“ gydymo būdo nėra

Vos pajutus pirmuosius ligos simptomus, o dar geriau – užbėgant ligai už akių, veiksmingiausia pasirūpinti jos profilaktika, kuri, kaip ir pradinių ligos stadijų gydymas, nesiskiria. Pagrindinė rekomenduojama profilaktinė priemonė yra gyventi ir maitintis taip, kad neužkietėtų viduriai. Subalansuota, augalų skaidulomis papildyta, ne itin aštri dieta garantuoja darnią žarnyno veiklą bei reguliarų išsituštinimą. Labai tinka paprastosios sėlenos, kurias galima valgyti atskirai ar pridėti į įvairius gaminamus produktus.

Rūpinantis hemorojaus kaip ir daugelio kitų ligų profilaktika, reikia vengti valgyti pernelyg daug produktų, kurie skatina vidurių užkietėjimą. Būtina reguliariai gerti pakankamai skysčių – apie 2–3 litrus vandens, natūralių sulčių, vaisinės ar žolelių arbatos, riboti kavos bei alkoholio vartojimą.

Svarbu įsiminti, kad slopinti norą tuštintis – labai klaidingas sprendimas, nes kuo ilgiau išmatos užsibūna žarnyne, tuo jos darosi kietesnės, o tuštinimasis – skausmingesnis.

Mažas judrumas taip pat gali turėti įtakos vidurių užkietėjimui, todėl visada reikia rasti laiko pasportuoti – pavažinėti dviračiu, paplaukioti, pasivaikščioti. Nieko nekainuojantis fizinis pratimas – įtraukti išeinamąją angą į vidų. Tai labai efektyvi priemonė, kurią galima praktikuoti bet kur ir bet kada, netgi sėdint.

Renkantis apatinius drabužius, patariama teikti pirmenybę natūraliam medvilniniam trikotažui. Tinkama analinės srities higiena sumažina įvairius simptomus, pvz., niežėjimą, skausmą. Po kiekvieno tuštinimosi rekomenduojama švariai nusiprausti drungnu vandeniu. Nepatariama apsiprausimams naudoti muilo, kuris dirgina ir taip jautrią odą.

Esant pogimdyminiam hemorojui labai padeda šilto aliejaus klizmutės. Tereikia kas antrą vakarą susileisti vaikišką klizmutę su tiek aliejaus, kiek joje jo telpa. Į aliejų galima įlašinti 20–25 lašus erškėtrožių ekstrakto. Kitą vakarą vertinga klizmutę pakaitalioti su ramunėlių nuoviru.

Teigiamai veikia ir arbatos. Viena jų – morkų lapų arbata. Džiovintus arba šviežius morkų lapus tereikia užplikyti verdančiu vandeniu. Veiksminga ir kraujažolės lapų arbata: arbatinis šaukštelis lapų užplikomas 1 l vandens, gerti 3 kartus per dieną po stiklinę, valandą prieš valgį. Taip pat gerai veikia šermukšnių, moliūgo minkštimo, obuolių sultys.

Geras senamadiškas gydymosi būdas – šilta vonia. Šis metodas padės nuraminti hemorojaus sukeltą skausmą ir niežulį, leis daug geriau aprūpinti krauju tiesiąją žarną. Stenkitės pasėdėti kelių colių švaraus, šilto vandens vonioje iki dešimties minučių.

Beje, pravartu žinoti, koks hemorojaus pobūdis. Jei kraujuojantis – negalima daryti sėdimųjų vonių.

Hemorojaus profilaktika

- Valgykite daug skaidulų turinčio maisto – vaisių, daržovių, grūdų.

- Jei sunku pasituštinti ir dažnai kietėja viduriai – vartokite natūralius laisvinamuosius, pavyzdžiui, slyvas.

- Naudokite tik minkštą, bekvapį tualetinį popierių. Turėdami galimybę – apsiprauskite vandeniu.

- Venkite aptemptų apatinių rūbų.

- Kasdien išgerkite 2–3 litrus vandens.