Gyventojų nuomonė: Kosto Korsako gatvės pavadinimas Šiauliuose neturėtų būti keičiamas

K. Korsako nuopelnai: 1940 m. važiavo į Maskvą. Ką tik bolševikų paskirtas valstybinės naujienų agentūros ELTA direktorius K. Korsakas vyko ten tam, kad apdainuotų begalinę lietuvių laimę prarasti savo valstybę. Smetonos laikais K. Korsakas ir jo kompanija ne tik liko oficialioje spaudoje, bet ir ėmėsi lesti viešai bolševikuojantį žurnalą „Literatūra“, kuriame prieglobstį rado daugelis būsimų okupantų pakalikų. Tų pačių, kurie susibūrė ir į smetoniškos valdžios nepersekiotą organizaciją „Scientia“ kurios sambūriuose dalyvavo ne tik kairiųjų pažiūrų inteligentai, bet ir tikrų tikriausi komunistai. Tai K. Korsakas su būreliu bolševikuojančių inteligentų ne be SSRS pasiuntinybės pagalbos įkūrė Sovietų Sąjungos tautų kultūrai tirti draugiją, atvirai variusią sovietinę propagandą. Už visa tai K. Korsakui vėliau buvo atlyginta pareigomis, privilegijomis ir garbe. 38 metus geležiniu kumščiu tvarkėsi „korsakyne“ pramintame Lietuvių kalbos ir Literatūros institute (beje, šiuos laikus toli gražu ne visi „raudonojo direktoriaus“ pavaldiniai prisimena rožinėmis spalvomis), buvo kelių šaukimų LSSR Aukščiausiosios Tarybos deputatas, o ketverius metus netgi ėjo nieko nereiškiančias, tačiau gausybę privilegijų užtikrinančias jos pirmininko pavaduotojo pareigas. Regis, nei kam pavydėti, nei ko neapkęsti K. Korsakas neturėjo, tačiau kažkodėl jis labai atkakliai prisidėjo prie kitų literatų, netgi buvusių bendraminčių, pjudymo. Dviejų iš jų – Kazio Borutos ir Kazio Jakubėno likimai ne be K. Korsako pagalbos susiklostė tikrai tragiškai (Aro Lukšo straipsnis "Kostas Korsakas: nepartinio bolševiko karjera").

Kol nesugalvota, į ką prasmingesnio keisti - teisingas sprendimas. Jeigu Donaldui Trampui pavyktų pasiekti paliaubų Ukrainoje, komunistėlio Korsako gatvę galėtume pervadinti Trampo vardu.