PRAMOGOS
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Politika2018 m. Balandžio 26 d. 10:12

Gyventojų Kaune mažiau, todėl ir valdžios reikia mažiau

Kaunas

Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius Gintaras Petrauskas. Evaldo Virkečio (Kauno savivaldybė) nuotr.

Reporteris MonikaŠaltinis: Etaplius.lt


35832

Nuo pat kadencijos pradžios, tuoj po 2015-aisiais įvykusių savivaldos rinkimų, drauge su pirmą kartą tiesiogiai išrinktu Kauno meru Visvaldu Matijošaičiu, miesto savivaldybės politikai išanalizavo esamą situaciją ir nubraižė esmines administracijos pertvarkos gaires.

Ją pradėjus, iki 2015-ųjų pabaigos darbuotojų skaičių savivaldybėje stengtasi sumažinti penktadaliu (nuo 786 iki 630), tikintis per metus sutaupyti daugiau nei 2 mln. eurų.

Vienas pagrindinių pertvarkos tikslų, anot savivaldybės administracijos direktoriaus Gintaro Petrausko, buvo ir yra - padidinti Kauno viešojo valdymo efektyvumą. Todėl optimizuojant valdymą atlikta funkcijų analizė, įvertinti administracijos skyrių vadovų pateikti siūlymai, atsižvelgta į vidaus audito pastabas, taip pat įvertintos viešojo administravimo metodologijos bei rekomendacijos.

Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius G. Petrauskas Eltai yra sakęs, kad pradėjus pertvarką buvo galvojama ne apie konkrečias personalijas, o apie savivaldybę kaip vieną organizaciją ir tai, ką bei kaip ji daro. Pirmiausiai pasirūpinta sklandžiu darbu pagal savivaldybės funkcijas, susijusias su viešosiomis paslaugomis miestiečiams - socialiniais reikalais, švietimu ir ugdymu, kultūra. Taip pat pasistengta, kad dėl sumažėjusio administracijos darbuotojų skaičiaus nenukentėtų savivaldybei patikėti gatvių priežiūros, naujos infrastruktūros kūrimo ir panašūs procesai, strateginių planų įgyvendinimas bei kontrolė.

Naujienų agentūros ELTA kalbintas po šią savaitę vykusio Kauno miesto tarybos posėdžio G. Petrauskas pabrėžė, kad vadinamasis administracijos padalinių „perbazavimas“ susijęs ne su darbuotojų skaičiaus mažinimu, o su nuosekliai vykdomais savivaldybės planais taupiau naudoti nekilnojamąjį turtą, tarnybinį plotą. Taip pat - biudžeto lėšas, kurių prireikia turtą nuomojant. Todėl skirtingais adresais, dažnai ir ne savivaldybei priklausančiose, bet iš privatininkų nuomojamose patalpose dirbantys tarnautojai yra ir toliau bus perkeliami į pastatą Laisvės alėjoje.

„Turim planą visus administracijos padalinius sutalpinti po vienu stogu. Ne tik tuos, kur Nemuno gatvėje dabar veikia. Gyventojų skaičius mieste dabar mažesnis nei prieš kelerius metus, tai ir valdžios reikia mažiau. Be to, turintiems reikalų savivaldybėje patogiau atsakymus į jiems rūpimus klausimus gauti vienu adresu“, - aiškino G. Petrauskas.

Jo teigimu, optimizavimo procesas vis dar tęsiamas, „nes dar nesam tiek susioptimizavę, kiek reikėtų“. Tačiau Eltos paprašytas patikslinti, kokių savivaldybės administracijos skyrių ar poskyrių artimiausiais mėnesiais laukia reorganizacija, administracijos vadovas pareiškė: „Kol kas nieko nesakysiu. Mes nenorim, kad žinia išeitų išorėn, nes su vadovais tai dar svarstome, ir neaišku, kaip galutinai nuspręsime“.

G. Petrausko žodžiais, po pernai įvykusios pertvarkos (kai kurie skyriai, kurių funkcijos dubliavosi, sujungti, kai kurie tapo poskyriais ar kitaip sumažėjo), įvedus naujas pareigybes prireikė ir naujų kompetentingų žmonių. Tačiau iš tarnybos visoje administracijoje buvo atleista darbuotojų apie 20-30 daugiau, nei į ją tais metais priimta. Dalis administracijos tarnautojų iš tarnybos Kauno savivaldybėje pasitraukė patys, kai kam po atestacijos negavus gero įvertinimo dėl negebėjimo vykdyti užduotis ar dėl pravaikštų, pasiūlyta ieškotis darbo kitur.

ELTA primena, jog 2013 metų balandžio pabaigoje Kauno miesto savivaldybėje dirbo 920 darbuotojų. „Sodros“ 2018 metų balandžio 18-osios duomenimis, antrojo pagal didumą šalies miesto savivaldybėje dabar dirba 690 socialiai apdraustų darbuotojų.

2016-aisiais iš Kauno emigravo į kitas Lietuvos vietoves ar užsienį 5293 gyventojai. 2017 pabaigoje, pagal statistiką, Kaune gyveno 295 262 žmonės, 2013-aisiais - daugiau nei 300 tūkstančių.

ELTA