Gyventojų apklausa: taupymas prasidėtų nuo drabužių, baigtųsi medikų paslaugomis

Vilnius

Reporteris SkaistėŠaltinis: Etaplius.lt

72112

Didžiosios dalies pajamų praradimas verstų Lietuvos gyventojus peržiūrėti savo poreikius ir pirmiausiai atsisakyti drabužių bei avalynės įsigijimo. Po to žmonės apribotų savo mobilumą mažindami išlaidas transportui, bei imtų taupyti kasdieniams maisto produktams - valgyti mažiau vaisių ir daržovių.

Tokią Lietuvos gyventojų reakciją į klausimą, jei pajamos sumažėtų iki vos 30 proc. turimų pajamų, atskleidė reprezentatyvi apklausa, kurią Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos (LIPFA) užsakymu atliko „Spinter tyrimai“.

Apklausos duomenimis, 68 proc. gyventojų teigė pirmiausiai atsisakytų naujų drabužių ir avalynės, taupant antroje vietoje atsidurtų išlaidos transportui (37 proc.), o po jų - kasdieniniai maisto produktai (30 proc.), vaistai, vitaminai ir papildai (27 proc.), vaisiai ir daržovės (20 proc.), higienos bei asmens priežiūros produktai (20 proc.). Paskutinėje vietoje liko medicininės paslaugos (14 proc.) - joms išlaidos būtų nurėžtos paskiausiai.

Apklausa parodė, kad mažiausias pajamas gaunantys gyventojai labiausiai taupytų maistui, palyginti su visomis kitomis pajamų grupėmis: tie Lietuvos namų ūkiai, kurių mėnesio pajamos vienam šeimos nariui neviršija 200 eurų, linkę labiausiai taupyti maistui. Jei drastiškai sumažėtų pajamos, čia išlaidas kasdieniams maisto produktams peržiūrėtų net 42 proc., vaisiams ir daržovėms - 31 proc. gyventojų.

Palyginimui, 500 eurų pajamas vienam šeimos nariui gaunantys šeimos ūkiai kasdieniams maisto produktams taupytų mažiau (33 proc. respondentų), taip pat rečiau atsisakytų vaisių ir daržovių (13 proc. apklaustųjų).

Pensininkų pasirinkimai, jei dar labiau smuktų pajamos, atitinka bendrą tendenciją - išlaidos būtų mažinamos aprangai, avalynei (76 proc.), transportui (32 proc.) bei maistui (28 proc.). Tačiau ši socialinė grupė stengtųsi kuo mažiau liesti pinigus, kurių gali prireikti sveikatos reikmėms.

Vaistams, vitaminams ir papildams taip pat būtų taupoma, bet jų eilė ateitų vėliau - tam nusiteikę 21 proc. pensininkų. Tik 12 proc. senjorų imtų taupyti medicininėms paslaugoms.

Šalies gyventojai neturi pakankamai santaupų ir tai yra didžiausia problema praradus pajamas ar joms drastiškai sumažėjus. Europinė statistika rodo, kad Lietuvoje namų ūkių taupymo norma visoje Europos Sąjungoje 2016 metais buvo su minuso ženklu: -0,5 proc.

„Spinter tyrimai“ reprezentatyvią šalies gyventojų apklausą atliko sausio 15-26 dienomis, joje dalyvavo 1011 respondentų, kurių amžius 18-75 metai.

ELTA

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt