Gyventojai įžvelgia užtvankos griuvimo pavojų

Marijampolė

R. Pasiliausko nuotr., "Suvalkietis"

Loreta TumelienėŠaltinis: Etaplius.lt

20980

Kazlų Rūdos savivaldybės gyventojai nerimauja dėl užtvankos Kazlų kaime likimo. Anot jų, tinkamai neprižiūrimas objektas po truputį yra, kyla grėsmė, kad užtvanka sugrius.

Foto galerija:

Nesiima jokių priemonių

„Suvalkiečio“ redakcija gavo Kazlų Rūdos gyventojo laišką, kuriame jis skundžiasi yrančiu ir neprižiūrimu tvenkinio pylimu. „Kazlų Rūdos savivaldybėje, Kazlų kaime esančio tvenkinio užtvankos pylime vanduo pragraužė skylę, praėjime ištrupėjo betonas. Savivaldybei pranešėme apie tai prieš pusę metų, bet jokių priemonių nesiimta. Negi reikės laukti, kol įvyks nelaimė, įkris vaikas ar dar kas nors nutiks“, – rašo Kazlų Rūdos gyventojas Vaidas.

Skaitytojo nurodytų faktų patikrinti nuvykome į Kazlų kaimą, apžiūrėjome užtvanką. Iš tiesų, užtvanka apleista. Nesaugu vaikščioti praėjimu, nes per patį tako vidurį žiojėja beveik metro skylė, ištrupėjęs betonas, matosi armatūra. Paslydus koja gali įstrigti tarp grotelių, galima nukristi. Užtvankos apačioje matosi, kad vanduo baigia pragraužti pylimą.

Sutiktas Kazlų gyventojas, nenorėjęs, kad būtų skelbiamas jo vardas, pasakojo, kad užtvanka buvo pastatyta 1995 metais. Gyventojo teigimu, pagal galimybes Kazlų Rūdos savivaldybė prižiūri statinį, kai tik gauna signalų, visuomet atvyksta. Pylimą tvarko, turėklus įrengė, žolę nupjauna ir stalelį pastatė, kad žmonėms būtų patogu. Anot pašnekovo, problema ta, kad nemokama saugoti to, ką turime, kultūringai elgtis gamtoje. Stalelį nuniokojo, turėklus buvo nulaužę ir numetę. Gyventojas mano, kad betonas užtvankoje trupa dėl darbų broko. „Nesutankino grunto kaip reikiant, nuolatinė drėgmė jį pragraužia“, – sakė vyras.

Antrasis pašnekovas, taip pat nenorėjęs, kad būtų minimas jo vardas, pasakojo, kad vėlų rudenį prie užtvankos poilsiautojų nesimato, nebent žvejai, o vasarą čia žmonių pilna būna, nes tai pagrindinė Kazlų Rūdos poilsiavietė. „Pusė Kazlų Rūdos suvažiuoja“, – sakė netoli užtvankos gyvenantis vyras. Anot jo – didžiausia problema, kad vanduo nuo pavasario baigia pragraužti pylimą, sunaikinti apačioje esančius laiptelius, virš užtvankos ištrupėjęs praėjimas. „Pavojinga, „dratais“ neprivaikščiosi, vieną kartą gali įvykti ir nelaimė“, – sakė pašnekovas. Anot jo, Kazlų Rūdos savivaldybės darbuotojai atvažiuoja, pasižiūri ir išvažiuoja. Darbų kol kas nesimato.

Nėra šeimininko

„Suvalkiečio“ pakalbintas Kazlų Rūdos savivaldybės administracijos vyriausiasis specialistas ekologas Juozas Vitukynas sakė, kad jiems situacija puikiai žinoma. Specialistai į minėtą vietą važiuoja du tris kartus per savaitę. Daug problemų kyla dėl to, kad užtvanka Kazlų kaime neturi šeimininko, nėra jokių statinio egzistavimo dokumentų. Žemėtvarkos registruose čia esančios žemės nurodomos kaip ūkio paskirties. Todėl statiniu ir teritorija aplink jį, kaip ir visais kitais, neturinčiais šeimininko pastatais, rūpinasi Kazlų Rūdos savivaldybės administracija. Anot ekologo J. Vitukyno savivaldybė užtvanką prižiūri jau dvylika metų, nuo pat savo susikūrimo. Užtvanka buvo pastatyta apie 1995-uosius miško nusausinimui, bet jokių jos įteisinimo dokumentų nėra. Ekspertai nustatė, kad problemų dėl jos turima todėl, kad neteisingai įrengta pralaida. Dėl to susidaro padidintas slėgis ir vanduo pragraužia pylimą.

Svarstė Ekstremalių situacijų komisija

Klausimas dėl padėties Kazlų tvenkinio užtvankos pylime svarstytas savivaldybės Ekstremalių situacijų komisijoje. Ekspertai apžiūrėjo užtvankos pylimą. Buvo konstatuota, kad vandens išplauta vieta nedidėja. Avarinės situacijos nėra, todėl išskirtinių priemonių nebus imtasi. Nuspręsta rengti projektą užtvankos remontui, ieškoti šiems darbams rangovų ir lėšų. Tai užtruks.

Praėjimas virš užtvankos, anot ekologo, skirtas tarnybiniam naudojimui ir priežiūrai. Pašaliniai asmenys ten neturėtų vaikščioti. „Vis dėlto, dėl žmonių saugumo dar šią savaitę ištrupėjusi ertmė bus uždengta mediniu skydu“, – žadėjo ekologas.

Remontuoti pralaidą ne taip paprasta. Reikia iš tvenkinio išleisti vandenį. Norinti, kad neirtų ir nekristų betonas, iš apačios turėtų būti dedamas klojinys. Trūksta kai kurių detalių. Jeigu specialistai nespės sutvarkyti pylimo iki užšals, teks darbus atidėti pavasariui, kai baigsis žuvų nerštas. Tik tuomet galima išleisti vandenį iš tvenkinio.

Anot ekologo, jeigu vanduo ir pragraužtų užtvankos pylimą, katastrofa neįvyktų. Aplink esančias pievas užlietų vanduo. Taip būna pavasarinio polydžio metu. Grėsmės aplinkui esančioms sodyboms, kad jas apsemtų vanduo, nėra.

Prižiūrimas ir tiltas per užtvanką. Iki dešimties tonų apribota transporto priemonių masė, kad miškovežiai negabentų sunkiųjų krovinių ir negadintų tilto, kelio dangos.

Užtvankos neprivatizuojamos

Tokių bešeimininkių objektų Kazlų Rūdos savivaldybėje yra du: Kazlų ir Jūrės kaimų užtvankos. Statiniai įrašyti į Valstybinės reikšmės telkinių sąrašą, kaip neprivatizuojami, todėl jais tenka rūpintis Savivaldybės administracijai. Anot ekologo, Jūrės kaimo užtvanką prieš kurį laiką dar bandė privatizuoti įmonė „Jūrės medis“, bet susidūrusi su dokumentų paieškos problemomis, ketinimų atsisakė. Užtvankų nėra ir žemėtvarkos registruose. Tad jos tapo savivaldybės galvos skausmu.

Pasak ekologo, savivaldybės rūpesčiu prie vandens telkinių sukurtos rekreacinės teritorijos, valomos pakrantės, šienaujama, kertami krūmai, pastatyti suoliukai, netgi įrengtos persirengimo kabinos, kad gyventojai vasarą galėtų patogiai poilsiauti. „Kiek galime, tiek prižiūrime šiuos bešeimininkius objektus“, – sakė savivaldybės ekologas J. Vitukynas.

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt