Gyvenimo kokybės indeksas: Kauno rajonas – tarp lyderių

Kaunas

Reporteris AgnėŠaltinis: Etaplius.lt

215765

2013-2020 m. pagal Finansų ministerijos sudarytą Gyvenimo kokybės indeksą (GKI) pirmoje vietoje buvo Vilniaus m. savivaldybė su 0,871 siekiančiu indeksu, kai šalies vidurkis buvo 0,55. Antroje vietoje – Kauno m. savivaldybė (0,718), trečioje – Klaipėdos m. (0,692), ketvirtoje – Neringos (0,691), penktoje – Kauno r. savivaldybė (0,674). Iš šių 5-ių savivaldybių labiausiai GKI 2013-2020 m. padidėjo Kauno r. savivaldybėje (61 proc.), mažiausiai – Vilniaus m. savivaldybėje (37 proc.).

Pernai lapkritį pirmą kartą viešai pristatytas savivaldybių GKI, kuris šiemet buvo patobulintas naujais rodikliais bei papildytas 2019-2020 m. duomenimis. Numatoma GKI duomenis atnaujinti kasmet.

GKI sudarytas iš 41 rodiklio 6 srityse: materialinės gyvenimo sąlygos; gyventojų verslumas ir verslo konkurencingumas; sveikatos paslaugos; švietimo paslaugos; demografija, pilietinis ir visuomeninis aktyvumas; viešoji infrastruktūra, gyvenamosios aplinkos kokybė ir saugumas. Naudojantis GKI, galima pamatyti bendrą bei atskirų sričių ir rodiklių kiekvienos savivaldybės įvertinimą, palyginti ją su kitomis savivaldybėmis bei pamatyti pokyčius 2013-2020 m.

Nors Vilniaus miestas bendrai GKI pirmauja 2013-2020 m., tačiau vertinant atskiras sritis arba rodiklius jis ne visur užėmė aukščiausią vietą. Pavyzdžiui, sveikatos paslaugų srityje 2020 m. lyderiavo Kauno m., Šiaulių m. ir Panevėžio m. savivaldybės, o Vilniaus m. savivaldybė užėmė tik 7-ą indekso poziciją.

Vertinant atskirus rodiklius, pavyzdžiui, nusikaltimų skaičių, tarp TOP 5 2020 m. savivaldybių geriausia situacija Kauno r. savivaldybėje (1336 nusikaltimai, tenkantys 100 tūkst. gyventojų), daugiausia nusikaltimų užfiksuota Kauno m. savivaldybėje (1920 nusikaltimai, arba 43 proc. daugiau nei Kauno r. savivaldybėje).

Tarp geriausių pagal bendrą gyvenimo kokybę savivaldybių 2020 m. didžiausias darbo užmokestis atskaičius mokesčius buvo Vilniaus m. ir Kauno m. savivaldybėse – atitinkamai 1035 eurai ir 935 eurai. Tuo tarpu mažiausias darbo užmokestis buvo mokamas Neringos savivaldybėje – 771 euras (26 proc. mažiau nei Vilniuje). Neringoje 2020 m. taip pat buvo mažiausias ir užimtų gyventojų tarp darbingo amžiaus gyventojų procentas (67 proc.), kai tuo tarpu kitose keturiose savivaldybėse užimtumas siekė 80 proc. ir daugiau (Vilniuje – 87 proc.).

Žemiausias GKI rodiklis 2020 m. buvo nustatytas Kalvarijos savivaldybėje (0,38). Tuomet seka Šalčininkų r. (0,44), Lazdijų r. (0,45), Zarasų r. (0,46) ir Ignalinos r. (0,47) savivaldybės. Tarp šių savivaldybių didžiausią pažangą 2013-2020 m. padarė Ignalinos r. (78 proc.), ir Kalvarijos savivaldybės (57 proc.), o mažiausią – Lazdijų r. savivaldybė (45 proc.).

Mažiausias darbo užmokestis tarp žemiausią GKI turinčių savivaldybių 2020 m. buvo fiksuojamas Zarasų r. savivaldybėje (666 eurai), o didžiausias – Kalvarijos (707 eurai). 2013-2020 m. sparčiausiai darbo užmokestis augo Šalčininkų r. savivaldybėje (nuo 401 iki 697 eurų), lėčiausiai – Lazdijų (nuo 447 iki 699 eurų).

2013-2020 m. labiausiai bendra situacija pagal bendrą gyvenimo kokybę pagerėjo ne didmiesčiuose, o kaimiškose Pakruojo r. (85 proc.), Radviliškio r. (80 proc.), Ignalinos r. (78 proc.) ir Akmenės r. (73 proc.) savivaldybėse. Mažiausias pokytis fiksuojamas Visagino (21 proc.), Kazlų Rūdos (28 proc.), Elektrėnų (34 proc.), Vilniaus m. (37 proc.) ir Mažeikių r. (38 proc.) savivaldybėse.

Analizuojant atskiras indekso sritis 2013-2020 m., matyti, kad kai kuriose savivaldybėse įvyko ženklus gyvenimo kokybės augimas, matuojamas net keliais kartais. Tačiau kai kuriose savivaldybėse, kur gautos indekso sričių neigiamos reikšmės, rodo, kad tose srityse fiksuojamas gyvenimo kokybės prastėjimas, t.y., regresas. Iš visų GKI sričių išsiskiria materialinių gyvenimo sąlygų sritis, kurioje visos savivaldybės 2013-2020 m. pasiekė augimą, kai tuo tarpu kitose likusiose srityse kai kuriose savivaldybėse buvo fiksuojamas regresas.

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt