Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
R. Vilčinskienės nuotr.
Reporteris MonikaŠaltinis: Etaplius.lt
„Surink mus iš pakraščių / Pavargusius / Prie vienintelio stalo / Susėsti / Laukiu kai nurims valanda / Neskaudės / Nebereikės mums kalbėtis / Tylėsim gyvenimą liesdami".
Šios eilutės tapo Justo Jasėno eilėraščių knygos „Surink iš pakraščių" savotišku sutiktuvių moto. Jomis ir prasidėjo renginys Kupiškio viešojoje bibliotekoje spalio 18-ąją, surinkęs į salę nemažą būrį poezijos mylėtojų, literatų, kunigo Justo bičiulių, pažįstamų, buvusių parapijiečių.
Pastaroji knyga pasirodė po šešerių metų pertraukos ir yra jau trečioji poeto kūrybiniame kelyje. Pirmoji, „Užmigdykite mus ežeruos" išėjo 2010 metais, o antroji – „Artumų erčios" – 2012-aisiais.
Poetinę renginio nuotaiką atliepė Kupiškio meno mokyklos moksleivių klarnetistų Igno Bagdonavičiaus ir Tomo Urbanovičiaus bei gitaristės Gabrielės Būgaitės sugroti kūriniai. Atlikėjus parengė mokytojai Saulius Vilutis, Vytautas Muliarčikas ir Kęstutis Stankevičius. Renginio sumanytojų nutarta vietoj autoriaus kalbos parodyti trumpą filmuką: ekrane išvydome 2012 metais Kauno Vytauto Didžiojo universiteto magistrantės Ignės Rotautaitės filmuotą pasakojimą „Nenoriu būti tikėjimo despotu: kunigo Justo Jasėno portretas", kuriame kunigas, irkluodamas valtį (poetiška ir simboliška), atsako į užduodamus klausimus, o tie atsakymai ir sudėlioja jo – žmogaus, poeto, dvasininko – žodinį portretą, atskleidžia, pasak paties autoriaus, jo „sielos programą". Renginio vedėjos Linos Matiukaitės paklaustas, ar paneigtų tai, ką prieš keletą metų kalbėjo, svečias su šypsena ištarė: „pasirašyčiau po viskuo". Pluoštelį eilių iš pristatomos knygos perskaitė kita poetė – Regina Baltrūnienė, rajono literatų klubo „Lėvens balsai" pirmininkė, o mokytoja Liuda Kopūstienė pateikė šio leidinio recenziją, apibūdindama šią 3-jų dalių knygą kaip išminties ir gyvenimo gelmės ieškojimą. Poeto Justo eilėraščių žmogus – turtinga asmenybė, neprarandanti savybės stebėtis. Pasak recenzentės, „taigi tie pakraščiai – ne kas kita, kaip gyvenimo patirtis, galinti ir žeisti, ir žavėti." Įvardintos rinkinio temos, vyraujantys motyvai.
Praeiti metai J. Jasėnui buvo klajonių metai: lankėsi Gruzijoje (dabar jau vadiname Sakartvelu), su bičiuliais keliavo rašytojo A. Vienuolio takais, todėl rinkinyje yra ir gruziniškos tematikos eilėraščių, atskleidžiančių šios šalies didingumą ir paprastumą, keletą jų pats ir perskaitė. Svečias paaiškino ir savo aprangos kodą, mat buvo apsirengęs liemene, parsivežta iš Jordanijos, ant galvos užsidėjęs gruzinišką kepuraitę, o pakaklėje – geltona „varlikė" iš Vilniaus. „Gyvenime yra šiek tiek teatro", – su šypsena pridūrė kunigas Justas. Beje, apie teatrą: prisiminti ir jo vaidmenys Kupiškio „Provincijos" teatre, dalyvavimas „Sielos ilgesio" festivaliuose, didelį įspūdį palikęs laiškų spektaklis, pastatytas su Anykščių muziejininkais, kur J. Jasėnui buvo patikėtas jauno kunigo Antano Baranausko vaidmuo. Dažnai Velykų, Kalėdų ar kitomis progomis, o ir be progų, „Kupiškėnų minčių" puslapiuose randame ir J. Jasėno prozos gabalėlių, kuriuos autorius pažadėjo išleisti, sudėjęs į poetinių impresijų rinkinį. Įdomu pastebėti ir tai, kad vos pradėjęs kunigo tarnystę Kupiškio parapijoje, pažintį su šiuo kraštu kun. Justas pradėjo nuo senovinių Kupiškio atvirukų (jie buvo parodyti ekrane), apipinant juos poetinėmis asociacijomis.
Vakaras baigėsi populiaria ir ilgesinga gruzinų daina „Suliko", o po to buvo daug gražių linkėjimų, pašmaikštavimų, apsikabinimų, gėlių ir šypsenų, išsirikiavo eilė autografams ką tik įsigytose knygose užrašyti.
Renginio foto (R. Vilčinskienės)
Lankytojų aptarnavimo skyriaus vedėja Janina Širvinskienė