„Gyniau mamą nuo tėčio“

Šiauliai

Mindaugo Drigoto nuotr.

Reporteris MonikaŠaltinis: Etaplius.lt

63416

Kai aplinkiniai ignoruoja, į smurtą namuose priversti reaguoti artimiausi žmonės – net jeigu jie yra paaugliai vaikai. Tai patyrė Siga Mykolaitytė. Savo istorija ji dalinasi tik užaugusi, mirus tėvui. „Jeigu tai įkvėps kitus padėti bent vienam žmogui, tuomet pasakoti verta“, – sako ji.

Sigai buvo trylika, kai ji pirmą kartą turėjo ginti mamą nuo alkoholiu apsvaigusio tėčio. „Kada atbėgti, suprasdavau pagal garsą. Mama sušukdavo: „Sigute!“ Atbėgus reikėdavo jungti taip, kad vieno smūgio užtektų, nes kitaip gautumėm abi su mama. Nustebdavau pati savimi, iš kur atsirasdavo toks antplūdis jėgų. Tiesiog žinodavau, kad turiu tai padaryti. Tėtis situacijos nesuvokdavo, į mus žiūrėdavo, kaip aš sakau, velnio akimis. Atsibudęs nieko nebeatsimindavo.“

Tai tęsėsi iki Sigai pradėjus eiti į dvyliktą klasę. Paskutinius du tėvo, mieste gerbiamo gydytojo gyvenimo metus, dukra su juo nebebendravo. „Nuo mažens buvau jo mylima dukra ir maniau, kad nebendraudama parodysiu savo principus, išspręsiu problemą. Nesuvokiau, kad jis serga, kad jam reikia pagalbos. Jis aistringai mylėjo savo darbą, bet tai sužlugdė aistra alkoholiui. O taip pat įsitikinimas, kad savo problemas gali išspręsti kumščiais išliedamas pyktį ant mamos. Mama buvo vienintelis žmogus, prieš kurį jis keldavo ranką.“

Kaimynai nereagavo

Sigos šeima gyveno daugiabutyje. Pašnekovė sako, kad neįmanoma, jog kaimynai nebūtų žinoję, kas vyksta jų namuose: „Manau, kad žinojo visas namas. Mamos riksmai, trenksmai – tai būdavo garsu. Bet aplinkiniai nereagavo niekaip.“ Abejingumą ji sieja ir su postsovietine tuometinės Lietuvos būkle: apie smurtą namuose kalbėta mažiau, tai laikyta pačios šeimos problema, į kurią geriau nesikišti.

„Svarbu ir tai, kad mano tėtis buvo gydytojas“, – tęsia Siga. „Žmonės jį gerbė. Jis yra išgelbėjęs mano draugų gyvybes. Aplinkiniai žinojo, kad širdyje jis buvo geras žmogus ir dėl to žiūrėjo atlaidžiau.“ Sigos šeimos istorija sugriauna paplitusį mitą, kad smurtas gimsta tik asocialiose, skurdžiausiai gyvenančiose šeimose. „Daugelis šeimų atrodo pavyzdingos, kol neužsidaro jų namų durys“, – sako ji.

Beldimo į duris galia

Kad smurtas namuose yra problema Lietuvoje rodo ir statistika. 2015 m. šalyje pradėta daugiau nei 10 tūkst. ikiteisminių tyrimų dėl smurto artimoje aplinkoje. Beveik 80 proc. nukentėjusių yra moterys. Policija malšinti smurto artimoje aplinkoje tais metais važiavo 38 tūkst. kartų. Apskritai Europoje smurtą namuose patiria kas penkta moteris.

„Aplinkiniai turėtų neužsimerkti, iškviesti pagalbą matydami arba žinodami, kad kažkurioj šeimoj smurtaujama“, – pataria Siga. Kartais, anot jos, užtenka labai menkos reakcijos. „Gali užtekti pabeldimo į duris. Ir smurto scena pasibaigs. Nes žmonės slepia tokius dalykus. Dažniausiai prie kaimynų arba kitų žmonių jie nemuša, o piešia pavyzdingą šeimos scenarijų.“

Anot Sigos, svarbiausia – reaguoti. „Jeigu girdite, matote ir žinote, kad yra smurtaujama, netylėkit, kreipkitės. Neprisidėkit, kad tai tęstųsi. Netapkit nusikaltimo bendrininkais.“

Tekstas parengtas įgyvendinant projektą „Koordinuotas tarpinstitucinis atsakas į smurtą: sąmoningumo didinimas ir praktikų kaita“, kurį įgyvendina Lygių galimybių plėtros centras, projekto partneriai – Lietuvos žmogaus teisių centras ir Lietuvos policijos mokykla. Projektas iš dalies finansuojamas Europos Sąjungos Teisių, lygybės ir pilietiškumo programos lėšomis.

es-veliava.jpg

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt