Gydytojas traumatologas įvardijo dažniausiai rudenį pasitaikančias vaikų traumas: patarė, ką daryti ir įkandus gyvatei

Lietuva

Vaikų traumos. Freepik.com nuotr.

Etaplius.ltŠaltinis: Pranešimas spaudai

315730

Ortopedas-traumatologas Andrius Vaitiekus sako, kad nors vasara eina į pabaigą – traumų ar kitų nelaimingų nutikimų vaikų tarpe vis dar pasitaiko. Anot jo, vaikai daugiausiai susižaloja viršutines galūnes – riešus, plaštakas, alkūnes, pasitaiko ir sudėtingų galvos, veido traumų.

Rudens pradžioje traumų skaičius taip pat išlieka didelis

„Kaip taisyklė rudens pradžioje, visiems grįžus iš atostogų – traumų padaugėja. Dažniausiai tai būna įvairūs sumušimai, patempimai, lūžiai. Kartais dėl neatsargumo laisvalaikio metu, nesaugiai kertant kelio važiuojamąją dalį įvyksta ir skaudžių galūnių, galvos traumų“, – sako A. Vaitiekus.

Tai, kad rudens pradžioje vaikai patiria daugiau susižalojimų patvirtina ir draudimo technologijų bendrovės „Balcia Insurance SE“ Asmens draudimo produktų vadovė Natalija Misėkienė.

„Praėjusių metų statistika rodo, kad rugpjūčio-spalio mėnesiais, lyginant su šaltuoju sezonu, nepilnamečiams skirto Junior draudimo pardavimai išaugo net 300 proc. Panašią tendenciją galime įžvelgti šnekėdami ir apie šiuos metus. Išaugusius draudimo polisų skaičius galime sieti su prasidėjusiu mokslo metų sezonu. Vaikai grįžta į mokyklas, sporto treniruotes, būrelius. Taigi tėvai Junior draudimą vaikams įgyja norėdami garantuoti jiems visapusę apsaugą“, – sako N. Misėkienė.

Įvykus nelaimei ortopedas-traumatologas A. Vaitiekus tėvams pataria skaudamą, sumuštą vietą šaldyti, sumuštą vietą sutvarstyti ir traumuotą galūnę laikyti pakeltą. Didėjant tinimui, skausmui, galūnės deformacijai, negalint minti, remtis ar patyrus galvos traumą, kuri iššaukia galvos svaigimą, pykinimą, vėmimą – jis ragina nedelsiant kreiptis į gydytojus.

Šiluma nesitraukia, tad saugotis vis dar reikia

Nors skaičiuojame paskutines vasaros dienas – šiluma kol kas trauktis nežada, tad gydytojas, norint išvengti perkaitimo, rekomenduoja ilgai nebūti saulėje, dėvėti kepures, gerti pakankamai skysčių ir stebėti savo savijautą.

„Dehidratacijos požymiais gali būti sausa oda, trūkinėjančios lūpos, didelis troškulys, retesnis šlapinimasis, bendras silpnumas, vangumas, galvos skausmai, netgi sąmonės praradimas. Juos pajutus – nedelsiant reikėtų atsigerti vandens, pasitraukti į pavėsį“, – sako A. Vaitiekus.

Leidžiant laiką prie vandens telkinių specialistas vis dar ragina nepamiršti laikytis atsargumo priemonių.

„Nelaimes prie vandens telkinių prišaukia neatsakingas elgesys, todėl griežtai patariu į atvirus vandens telkinius nešokinėti žemyn galva, taip pat leidžiant laiką prie vandens siūlau įvertinti oro sąlygas, nesimaudyti per lietų ir žaibuojant. Žinoma, net ir esant palankiam orui reikėtų išlikti budriems – stebėti aplinką, kiek įmanoma įvertinti vandens telkinio dugną – susižeisti galimą ir į akmenį, ir šukę. Jeigu vandenyje pastebėjote medūzą, nelįskite prie jos, nes jos gali įgelti“, – pataria gydytojas.

Pasak jo, jeigu, visgi, jūroje ar vandenyne buvusi medūza jums įgėlė – nepanikuokite, skaudamą vietą nuplaukite jūros vandeniu, tos vietos nešaldykite, geriausia – pasidarykite šiltą kompresą.

„Žinoma, tokių atvejų pasitaiko itin retai, tačiau atsitikus tokiam incidentui stebėkite savo ar vaiko sveikatos būklę ir negerėjant, didėjant galūnės patinimui, paraudimui, skausmui – pasirodykite gydytojui“, – sako A. Vaitiekus.

Kaip elgtis įkandus gyvatei?

Anot jo, Lietuvoje vis dažniau pasitaiko gyvačių – žalčių arba angių įkandimų. Kaip teigia specialistas, pavojingesni ir skausmingesni yra angies įkandimai, tačiau jie nėra mirtini. Kai įkanda angis dažniausiai matomas odos paraudimas bei patinimas.

„Pamačius gyvatę, nedarykite staigių judesių, sustokite ir ramiai nueikite. Apskritai vaikštant miške patariu dėvėti ilgas kelnes ir aulinukus. Taip išvengsite ne tik gyvačių, bet ir erkių ar kitų vabzdžių įkandimų. Na, o jeigu gyvatė, įkando pirmiausia svarbu nepanikuoti, įkandimo vietą reikėtų nuplauti tekančiu vandeniu, uždėti tvarstį ir pašaldyti, jeigu skausmas stiprus – išgerti vaistų nuo skausmo“, – sako jis.

Kalbėdamas apie tai, kaip geriausia apsisaugoti nuo vabzdžių gydytojas pataria naudoti specialias apsaugines priemones, purškalus. Įkandus vabzdžiui jis pataria tos vietos nesikasyti, o geriau per ją paplekšnoti, skaudamą vietą taip pat nuplauti po tekančiu vandeniu, atvėsinti.

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt