Gydomoji kačių galia: mitas ar mokslu pagrįsta tiesa?

Lietuva

Pexels nuotr.

SekundėŠaltinis: ALFA

365307

Jos neišrašo receptų ir nedėvi baltų chalatų. Tačiau kai katė įsitaiso jums ant kelių ir pradeda murkti, atrodo, kad kažkas mūsų viduje ima taisytis.

Šiandien tai pripažįsta ne tik kačių augintojai, bet ir mokslininkai: šie pūkuoti kompanionai iš tiesų gali pagerinti sveikatą – tiek psichinę, tiek fizinę.

Tyrimai rodo, kad katės mažina streso lygį, gerina savijautą, padeda kovoti su vienišumu ir netgi mažina širdies ligų riziką.

Pažvelkime, kaip veikia ši „murkimo terapija“ ir kodėl jos poveikis yra moksliškai pagrįstas.

Katės ir širdis: kaip augintiniai saugo mus nuo infarkto

Kačių augintojai gyvena ilgiau – tai ne metafora. Minesotos universiteto tyrimas, trukęs 10 metų ir apėmęs daugiau nei 4400 žmonių, parodė: tie, kurie turėjo katę, 30 proc. rečiau mirė nuo širdies ir kraujagyslių ligų, o infarkto rizika buvo net 40 proc. mažesnė, palyginti su tais, kurie niekada neturėjo katės.

Mokslininkai mano, kad tai susiję su bendra streso mažinimo tendencija ir kraujospūdžio normalizacija.

Katės kuria ramybės ir saugumo pojūtį, ypač kai atsigula šalia ir ima murkti. O tas murkimas – tai ne tik malonus garsas.

Kai kurie mokslininkai taip pat pastebi, kad kačių laikymas prisideda prie sveikesnių gyvenimo įpročių – kačių savininkai dažniau ilsisi namuose, turi aiškesnį dienos ritmą, o tai teigiamai veikia širdies veiklą.

Kodėl kačių murkimas naudingas sveikatai

Katės murkia 20–140 Hz dažniu – būtent tokio dažnio garsai medicinoje naudojami kaulų augimui stimuliuoti, audiniams regeneruoti ir skausmui mažinti.

Manoma, kad katės murkia norėdamos pagreitinti savo pačių gijimo procesus. Tačiau šis poveikis veikia ir žmogų.

Glostant murkiančią katę mažėja kortizolio – streso hormono – lygis ir didėja serotonino kiekis, kuris atsakingas už laimės pojūtį. Todėl kontaktas su kate gali tiesiogine prasme ištraukti žmogų iš nerimo ar depresijos epizodo.

Kaip katės padeda įveikti depresiją, stresą ir vienišumą

Australijos tyrimas parodė, kad kačių augintojų psichologinė sveikata yra daug geresnė nei tų, kurie gyvena be gyvūnų. Jiems rečiau diagnozuojama depresija, jie ramiau reaguoja į gyvenimo sunkumus ir geriau miega.

Katės geba nujausti ligas ir net mirtį – ne dėl mistinių galių, o dėl itin jautrios uoslės ir gebėjimo pastebėti subtilius žmogaus elgesio pokyčius. Jos mato daugiau nei mes, ir vėlgi – ne dėl magijos, o dėl specifinės regos struktūros.

Be to, žinoma daugybė istorijų, kai katės pajuto artėjančią nelaimę anksčiau nei žmonės. Viena garsiausių – apie katiną Oskarą, gyvenusį Rodo salos hospise. Jis tiksliai nuspėdavo, kurie pacientai artėja prie gyvenimo pabaigos, ir likdavo šalia jų paskutinėmis valandomis. Jo fenomenas aprašytas mokslinėse publikacijose ir net knygoje.

Katės taip pat padeda vaikams, turintiems autizmo spektro sutrikimų – kontaktas su gyvūnu gali sumažinti sensorinį stresą ir padidinti socialinį atsaką.

Kai kuriuose terapijos centruose pasaulyje jau taikoma specializuota felinoterapija – gydymas su kačių pagalba.

Išvada: kačių terapinis poveikis – tai ne tik širdį glostanti pasaka, bet ir mokslu pagrįsta realybė. Todėl kitą kartą, kai katė įsitaisys šalia ir ims murkti, prisiminkite: ji ne tik rodo meilę – ji gali gydyti.

Nors tyrimų dar nėra tiek daug kaip apie šunis, kačių teigiamas poveikis vis dažniau įtraukiamas į psichologinės sveikatos rekomendacijas, ypač vyresnio amžiaus ar vienišiems žmonėms.

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt