G.Skaistė: Kauno centrinio pašto privatizavimas gali būti pražūtingas

Kaunas

Pauliaus Peleckio / Alfa.lt nuotr.

Reporteris SkaistėŠaltinis: Etaplius.lt

70608

Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos narė Gintarė Skaistė po pirmadienį Kaune vykusios diskusijos dėl Kauno centrinio pašto ateities kreipėsi į susisiekimo ministrą Roką Masiulį ir AB „Lietuvos paštas“ vadovybę prašydama laikinai sustabdyti šio tarpukario architektūros šedevro pardavimą, kol bus pateikti sudarytos ekspertų grupės pasiūlymai.

„Susiduriame su apgailėtina Kauno centrinio pašto pastato nepriežiūra ir įvairių institucijų abejingumu. Atrodo, kad atsakomybę visi stumdo nuo savęs, o pastato savininkai tenori atsikratyti galvos skausmu tapusio objekto. Parduoti lengviausia, sunkiau atrasti ilgalaikius tikslus. Todėl tikiuosi, kad atviras pokalbis su kultūros bendruomene padės pagaliau sukaupti politinę valią ir priimti sprendimus dėl šio pastato ateities“, - teigė Seimo narė G. Skaistė.

Stiprų visuomenės nerimą dėl vieno iš ikoniškiausių miesto simbolių - Kauno centrinio pašto - parodė iniciatyvinės grupės inicijuota peticija „Už Kauno centrinio pašto išsaugojimą“, kurią vos per kelias dienas pasirašė daugiau nei 2900 žmonių.

Diskusijoje dalyvavusi AB „Lietuvos paštas“ generalinė direktorė Asta Sungailienė teigė, kad Kauno centrinio pašto pastatas pašto reikmėms yra per didelis ir šiuo metu tik 10 proc. pastato yra naudojama pašto reikmėms. Todėl artimiausiame įmonės valdybos posėdyje, kuris vyks vasario 8 dieną, planuojama svarstyti galimybę parduoti šį pastatą.

Kauniečiams keliant klausimą apie pastato perspektyvas po pardavimo, Kultūros paveldo departamento direktorius Vidmantas Bezaras sakė, kad naujasis savininkas privalės apsaugoti visas vertingas pastato savybes. Jo nuomone, Kauno savivaldybės įsitraukimas į pastato įveiklinimą būtų tikrai prasmingas. Tuo metu susisiekimo viceministras Paulius Martinkus savo atstovaujamos ministerijos kaltės susidariusioje situacijoje nemato. „Ministerija paskui kiekvieną pastatą neprilakstys“, - teigė jis.

Toks pareiškimas sulaukė nepasitenkinimo iš pastato likimu susirūpinusių miestiečių. Kultūros paveldo departamento Kauno padalinio vadovo Svaigedo Stoškaus teigimu, būtent Susisiekimo ministerija tarpukariu užsakė šio pastato projektą ir statybą. Todėl dabartinis bandymas atsiriboti nuo problemos sprendimo yra skausmingas „lyg motinai atsisakant savo vaiko“.

Diskusijos dalyviai siūlė kaip Kauno centrinio pašto pastatui galėtų būti grąžinta gyvybė. Tarp siūlomų variantų skambėjo galimybė pastate įkurti savivaldybės darbuotojus ar atverti legendinį paštą kultūrinei veiklai.

„Šis pastatas Kaunui yra labai svarbus, todėl privalome užtikrinti ne tik susidariusios avarinės būklės likvidavimą, bet ir užtikrinti tolesnį pastato įveiklinimą. Todėl siūlau rimtai pagalvoti apie Architektūros centrą - atvirą architektūros, interjero, dizaino žmonių ir visuomenės bendradarbystės erdvę, kurioje veiktų architektūrinės parodos, seminarai, kūrybinės dirbtuvės“, - kalbėjo viena iš peticijos iniciatorių, KTU Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto docentė Jurgita Šiugždinienė.

Apibendrinant diskusiją buvo nuspręsta kreiptis į atsakingas institucijas prašant laikinai atidėti Kauno centrinio pašto privatizavimą. „Turime per daug blogų privatizavimo pavyzdžių, tarp jų legendiniai „Tulpės“, „Metropolio“, „Kauko“ pastatų. Todėl prašome pristabdyti Kauno centrinio pašto pardavimą, kol ekspertai pateiks savo matymą ir siūlymus, kaip pastatą pritaikyti kultūros bendruomenės reikmėms“, - sakė G. Skaistė.

Susisiekimo ministras Romas Masiulis sako, kad avarinės būklės pašto pastatą Kaune greičiausiai reikėtų parduoti, nes AB „Lietuvos paštas“ neturi lėšų šiam paveldo objektui remontuoti, primena ELTA.

„Ši pozicija yra ne iš gero gyvenimo. Jeigu paštas būtų turtingas, kur darbuotojai, paštininkai gautų rinkos atlyginimus kaip privačiose kompanijose ir liktų dar pinigų pasirūpinti atstatyti, renovuoti tas erdves, išpuošti tai, be abejo, tą ir turėtų daryti. Bet kai yra sprendžiami pirmo, gyvybinio būtinumo klausimai, kaip pakelti algas vargingiausiems, tai yra situacija iš vargo“, - „Žinių radijui“ sakė R. Masiulis .

Pasak R. Masiulio, be atlyginimų paštininkams kėlimo, „Lietuvos paštas“ turi investuoti ir į savo veiklos tobulinimą.

„Paštas nėra turtinga organizacija, aptekusi pinigais. Jie turi gyvybinio būtinumo klausimus. Juk mūsų paštas yra tiek atsilikęs, tokį palikimą gavome, kad net neturi automatinės laiškų paskirstymo sistemos. Viskas yra daroma rankomis. Dabar jau yra projektas padarytas, ir bus į tai investuojama. Tai čia pirmi dalykai, į ką paštas turėtų investuoti, atlikti savo pareigas“,- sakė R. Masiulis.

Pasak susisiekimo ministro, Kauno istorinį pašto pastatą nusipirkę investuotojai turėtų laikytis įstatymų išsaugant paveldo objektą.

„Tiesiog efektyviau būtų, kad tą pastatą įsigytų savininkas, kuris juo ir pasirūpins. Mes diskutavome su vadove ir ji sakė, kad kitame valdybos posėdyje ji siūlys, kad tą pastatą geriau parduoti, kad panaudotų tie, kas gali tuo užsiimti“, - sakė R. Masiulis.

Nenaudojamose administracinėse Kauno centrinio pašto patalpose jau įvyko ne viena vandentiekio avarija.

Felikso Vizbaro projektuoti Kauno centrinio pašto rūmai pastatyti 1932 m. Statinys laikomas paradigminiu tarpukario laikinosios sostinės architektūros egzemplioriumi, vertinamas už modernizmo ir tautinių motyvų samplaiką. Šiuo metu „Lietuvos paštas“ naudoja mažesnę dalį patalpų, o rūmų būklė kasmet prastėja.

ELTA

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt