Grybautojai pirmąsias miško gėrybes tempia maišais, tačiau profesorė perspėja apie tykančius pavojus

Vilnius

Populiariuosius bobausius grybautojai neša maišais. Socialinių tinklų nuotraukos, Etaplius.lt fotomontažas

Reporteris MonikaŠaltinis: Etaplius.lt

129664

Pagaliau prabudus pavasariui, miškuose gegužės mėnesį jau dygsta ir pirmieji grybai, kurių nuotraukomis socialiniuose tinkluose džiugiai dalijasi grybautojai. Tiesa, kartais net patys grybautojai tiksliai nežino, ką parsinešė į namus – valgomųjų briedžiukų ar bobausių, kuriais piktnaudžiauti toli gražu nereikėtų.

Mikologai perspėja, kad populiarieji bobausiai, kuriuos lietuviai iš miškų šiuo metu tempia maišais, yra potencialiai labai pavojingas grybas, sukeliantis rimtus apsinuodijimus. Naujienų portalas Etaplius.lt paklausė Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) biologijos profesorės, habilituotos mokslų daktarės Eugenijos Kupčinskienės, ar bobausius tinka vartoti maistui, kaip atskirti juos nuo panašiai atrodančių briedžiukų, bei kaip tinkamai apdoroti prieš vartojimą.

vikipedija.jpg

Lietuviškame internete – „pasakos“ apie bobausių vartojimą

Profesorės teigimu, apie valgomąjį bobausį (Gyromitra esculenta) literatūroje ir internete daug netikslumų, neapibrėžtumo. Pavyzdžiui, lietuviškoje Vikipedijoje apie bobausius galima rasti tokių citatų kaip „skirtingų formų bobausiai yra nevienodai nuodingi“. „Kas tos formos – neaišku“, – sako mokslininkė.

Ten pat rašoma, kad „šiuos grybus dauguma žmonių gali valgyti“. E. Kupčinskienės teigimu, jai mokslinėje literatūroje neteko skaityti patarimų, kad dauguma žmonių gali valgyti bobausius. „Kas ta dauguma, kas jai priklauso ir kas ne, pagal ką skirstoma?“ – retoriškai klausia E. Kupčinskienė.

Toliau minėtame Vikipedijos straipsnyje, kuriame šaltiniai nėra nurodomi, skelbiama, esą džiovinant valgomuosius bobausius juose esantis giromitrinas suyra ir išgaruoja, „tad po 2 mėnesių džiovintus bobausius galima vartoti maistui“. „Kodėl būtent po 2 mėnesių?“ – stebisi biologijos profesorė.

E. Kupčinskienė perspėja nesivadovauti vien internete randamais patarimais. „Kuriamos pasakos, kada valgyti ir kada ne, nepateikiami literatūros šaltiniai. Nereiktų klausyti tokių tariamai moksliškų patarimų, kurią dalį ragauti, kaip bandyti suaugusiems ir kaip vaikams“, – sako ji.

Briedžiukas ar bobausis?

befunky-collage1.jpg

Anot VDU profesorės, Lietuvos miškuose gegužės mėnesį auga ir valgomasis briedžiukas, ir valgomasis bobausis, abu liaudies gerai žinomi pavasariniai grybai.

„Šios dvi rūšys išsiskiria tarp kitų mums pažįstamų valgomų grybų savo sandara, pirmiausiai kepurėlės vieta, kurioje bręsta sporos. Briedžiukai, bobausiai sporas brandina kepurėlės viršutinėje pusėje, o baravykai, voveraitės – apatinėje kepurėlės dalyje.

Briedžiukas – vertingas, nenuodingas grybas, o bobausis, nors dažniausia jo rūšis tiek lietuvių kalboje, tiek tarptautinėje įvardinta epitetu „valgomasis“ (esculenta), jau kelis šimtmečius garsėja žmonėms sukeliamais apsinuodijimais, kurie tam tikrais atvejais baigdavosi net mirtimi.

Pirmiausia reiktų briedžiuko nesumaišyti su bobausiu, pirmąjį angliškai vadina tikruoju briedžiuku, o pastarąjį „netikru briedžiuku“. Bobausio skiriamaisiais požymiais būtų: kepurėlė apaugusi kotą – aiškios skiriamosios ribos tarp kepurėlės ir kotelio nėra, kepurėlė dalinai apglėbianti kotelį, kepurėlė netaisyklinga, jos iškilos dalys aptakios, nesibaigiančios plonesnėmis briaunomis, bobausio kepurėlė primena „bobos ausį“ (iš šio bobausio kepurėlės panašumo į ausį ir kildinamas genties pavadinimas – bobausis); perpjovus bobausį išilgai – viduje vaisiakūnio ištisinės ertmės nuo kepurėlės link koto pagrindo nesimato“, – naujienų portalui pasakojo specialistė.

Bobausių vartojimas gali baigtis ir mirtimi

32205832-2005769499434633-5625587080999469056-o.jpg

E. Kupčinskienės teigimu, giromitrino buvimas įvardija bobausį kaip abejotinos vertės, pavojingą, nesiūlytiną maistui grybą. 1968 metais aptiktas ir pavadintas giromitrino vardu junginys yra laki, vandenyje tirpi medžiaga, netvari, greitai besihidrolizuojanti į nuodingą junginį monometilhidraziną.

„Viename kilograme žalių grybų gali būti 40-732 mg giromitrino, pagal kitus šaltinius – net iki 1,2-1,6 g. Pas mus auga keleto rūšių bobausiai, pasaulyje priskaičiuojama iki 6, net iki 34 rūšių, bet kitų nei valgomasis bobausis rūšių giromitrino kiekiai yra menkiau ištirti. Žinoma, kad bobausio koteliai gali turėti dvigubai daugiau nuodų už kepurėlę (1985 m. tyrimai), skirtingų vietų (skirtingų populiacijų) bobausių giromitrino kiekis gali skirtis, aukštumų bobausių giromitrino koncentracija rasta mažesnė negu lygumų. Monometilhidrazinas trikdo nervų sistemą, slopina B6 vitamino veikimą, apsinuodijus vemiama, viduriuojama, gali atsirasti traukuliai, širdies priepuoliai, vėliau gali pasireikšti geltligė, ar net įvykti mirtis, – apie iš pažiūros nekaltuose grybuose tykančius pavojus pasakoja VDU profesorė. – Bobausio nuodingumas pasaulio mokslininkų įnirtingai tirtas praėjusio šimtmečio 7-8 dešimtmečiais, nuodingi kiekiai (pusiau mirtina dozė) nustatyti daugybei laboratorinių gyvūnų: ūmaus apsinuodijimo pasekmės tirtos beždžionėms, jūros kiaulytėms, šunims, žiurkėnams, žiurkėms, pelėms, triušiams.“

Apsinuodijimo giromitrinu požymiai – vėmimas, viduriavimas – gali pasireikšti po 6-12 val. nuo suvalgymo, kai kam ir anksčiau – po 2 val., jeigu liga nestiprėja, pasveikstama po 5-6 dienų; yra atvejų, kai liga stipriu inkstų ar kepenų pažeidimu pasireiškia tik po 1-3 dienų.

Giromitriną dalinai pašalina pjaustymas į smulkius gabalėlius, ši medžiaga pasišalina virinant gausiame vandens kiekyje, vandenį kruopščiai nupilant ir vėl pakartotinai dar kartą kitą virinant ir nupilant nuoviras. Virinti siūloma gerai vėdinamoje patalpoje. Ilgalaikis džiovinimas ore taip pat mažina nuodingos medžiagos kiekį.

Vartoti reikėtų atsakingai

Profesorės teigimu, dėl šių išvardintų priežasčių bobausius vartoti reikėtų itin atsakingai.

„Kaip valgyti – pirmiausia pagalvokime apie saiką, reikia prisiminti, kad grybais sotūs nebūsime, grybai nepasižymi didesniu maistingumu (apie tai byloja ir linksmos liaudies dainos – „išvirsime grybus, nugraibysim taukus, duosime šeimynai, kuri dirba darbus“), grybai tik maisto paįvairinimas.

Kita vertus, kodėl reikia saiko – kai turime grybą, kurio vartojimo istorijoje apsinuodijimo atvejai, reikia neužmiršti, kad, nors ir atrodom sveiki, daug ko nežinom apie savo organizmą, ypač apie virškinimo organų, inkstų ir nervų sistemos būklę. Kiekvienas iš mūsų tam tikrais kiekiais suvartojame nepakartojamus cheminių junginių rinkinius, jie patenka su maisto produktais su įvairiausiomis vartojimo laiką prailginančiomis medžiagomis, nevienodu dažnumu geriame įvairiausius vaistus, esame skirtingo amžiaus, todėl kiekvieno organizmo atsakas patekus su grybais nuodų yra nenuspėjamas“, – laikytis saiko primena E. Kupčinskienė.

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt