Grikio kelias: nuo grūdo iki babkos

Alytus

Reporteris MonikaŠaltinis: Etaplius.lt

143558

Šiandien apie grikių naudą aiškina dietologai, o štai mūsų senoliai Dzūkijoje į savo racioną grikius įtraukdavo dėl sotumo, skonio, sveikatos ir … gamtinių sąlygų. Neginčijama tiesa, kad grikiai – pirmiausia dzūkų kasdienė duona. Tiesiog prastos ir smėlėtos šio krašto žemės labiausiai buvo tinkamos grikio grūdui. Grikių rovimo darbai nederlingose, lengvose dzūkų žemėse buvo tradiciškai palydimi savitų siauros melodinės apimties dainų, žinomų tik šiame regione.

Paskui grikių tradicijas – buzelė, šaltanosiai ir babka

Deja, šiandien laukuose dainos nebeskamba, o ūžia kombainai, rankomis grikius rauna vos vienas kitas ūkininkas. Tradicijos keliauja užmarštin. Kaip ir tradiciniai valgiai iš grikių. Turbūt retas jau žino, kad iš grikinių miltų būdavo gaminama „buzelė“ – populiariausias valgis rugiapjūtės ar grikių rovimo metu. Dar 20 a. antroje pusėje Dzūkijoje buvo kepamas apeiginis kūčių valgis – šaltanosiai.  Iš kruopų dzūkai virdavo košę su spirgučiais, kepdavo grikinius blynus ir kitus Dzūkijos krašto patiekalus.

Tačiau įdomiausias tradicinis patiekalas, kuris būdavo privalomas per šventes – grikinė babka arba boba. Na, dar dzūkiškos bandos. Dzūkai šiandien didžiuojasi šiuo nepaprastu krašto kulinariniu paveldu, saugo jo paslaptis ir receptus bei gamybos subtilybes perduoda jas iš lūpų į lūpas šeimos nariams.

Dzūkiškas pyragas kasdienai ir šventiniam stalui

Kas gi yra ta grikinė babka? Paprasčiau tariant, tai yra dzūkiškas grikių pyragas. Jis gali būti saldus, skirtas šventiniam stalui, ir kasdienis, kepamas su spirgučiais. Anksčiau grikinėmis babkomis dažnai numalšindavo alkį lauko darbų metu.

Grikinė babka kepama iš grikių miltų ir tik molinėje krosnyje. Jeigu pečius paruoštas, grikinės babkos kepimas trunka apie 1,5–2 valandas. Šiandien miesto sąlygomis iškepta grikių babka jau ne to skonio, dažnai papildyta šiuolaikiškais ingredientais, neturi to išskirtinio ir raiškaus malkomis kūrenamos krosnies aromato.

Unikalūs receptai grimzta užmarštin

Teko ragauti ar ne, bet žinokite, kad šilta grikinė babka yra pasakiško skonio! Gaila tik, kad liko labai nedaug babkos kepėjų. O ir tos jau nebe jaunos, bet dar išlaikiusios tradiciją, iš senolių išmokusios grikinės babkos ruošimo paslapčių ir savo žiniomis besidalinančios su visais norinčiais. O šiaip, norėdamos išsaugoti tradicijas ir pritraukti lankytojų, babkas dar kepa kaimų bendruomenės, šiuos patiekalus siūlo ir keletas kaimo turizmo sodybų.

Pasak Druskininkų kultūros centro etnografės Linos Balčiūnienės, toks Dzūkijos krašto kultūrinis identitetas turi atrasti savo vietą ir būti išsaugotas kaip nematerialaus kultūros paveldas. „Parengėme projektą „Grikio kelias: nuo grūdo – iki babkos“, kurio metu stengsimės surinkti, išsiaiškinti ir visuomenei pateikti išlikusią medžiagą, susijusią su grikių kultūra,“ – sako etnografė.

To dar nebuvo: kas iškeps skaniausią babką?

Įdomiausia projekto dalis – pirmą kartą Lietuvoje rengiamos grikinių babkų kepimo varžytuvės. Jos vyks Druskininkuose, rugpjūčio 29 d.  Grikines babkas varžytuvėse pagal savo receptus keps kepėjos iš įvairių Dzūkijos vietovių. Varžomasi bus dvejose kategorijose: saldžios grikinės babkos ir grikinės babkos su lašinukais kepime.  Kepėjos demonstruos, kaip ir iš ko gaminama grikinė babka: maišys tešlą, spirgins spirgučius, gal ir dainuos, kad tešla geriau iškiltų. Sumaišytas babkas keps unikalioje kavinės „Velvetti“ malkomis kūrenamoje lauko krosnyje Vilniaus alėjoje.

Žiūrovai galės ragauti šiltutėles, ką tik iškeptas babkas ir patys išrinkti pačią pačią gardžiausią, labiausiai patikusią. Komisija vertins recepto autentiškumą, ruošimo būdą, skonį ir išrinks nugalėtoją.

Iš prisiminimų skrynios

Babkų kepėja Agota Pugačiauskienė (81 m.) iš Musteikos k., gyvenanti Marcinkonyse:

„Smėlėtose Dzūkijos žemėse blogai augo rugiai, kviečiai. Todėl augindavo dažniausiai grikius. Sunkus darbas buvo grikius rauti. Jai užaugdavo prasti, trumpi, tai jiems surišti į laukus veždavosi šiaudų pėdą. Nupjovę palikdavo lauke išdžiūti. Kuldavo vyrai kluone su spragilais. Grikinias babkas mama kepdavo retai, tik per svarbias šventes, pavyzdžiui krikštynoms. Vėliau babkas išmokau kepti pati.

O paslaptis paprasta: jai nori, kad babka kūdesnė būc, pilk daugiau kefyro, jai nori riebesnės – tai dėk daugiau sviesto ir griecinės.“

Agota negaili patarimų: tamsesnė babka būna, jei dedi daugiau grikinių lukštų, jei mažiau – šviesesnė. O miltus kepėja babkai sijoja du kartus – čia jos išskirtinumas.

Rožė Pačkauskienė (87 m.), kilusi iš Gaidžių k., gyvenanti Marcinkonyse, Išmoko kepti babką iš mamos, kuri buvo labai gera gaspadinė. Rožė prisimena, kad į laukus neštis kepdavo „stipresnę“ babką – riebesnę, su lašinukais. Grikių miltus būtinai reikia sijoti, o kad babka būtų puresnė – įdėti sodos (nors kitos kepėjos nededa).

„Jai dedi vietoj lašinukų šoninę, tai ją reikia būtinai smulkiai supjaustyti, ba šoninė kietoka. Kartais kepant babką dedami ir svogūnai, kurie turi būti gerai pakepinti. Tačiau ją reikia suvalgyti tą pačią dieną, kadangi greit prarūgsta ir būna neskani,“ – dalijasi kepimo subtilybėmis kepėja.

Bandė Rožė kepti ir netradiciniu būdu. Išsiaiškino, kad geriausiai tinka su bruknėmis, obuoliais. Obuoliai suteikia babkai purumo.

Autentiška medžiaga dalinsis su visais

Kita įdomi projekto veikla bus ekspedicija, surengta bendradarbiaujant su LMTA Etnomuzikologijos katedros studentais ir dėstytojais. Jos metu Druskininkų savivaldybėje ir Dzūkijos nacionalinio parko ir Čepkelių valstybinio gamtinio rezervato teritorijoje (Varėnos raj.) bus užrašinėjamas muzikinis folkloras, susijęs su grikių kultūra, taip pat senoviniai patiekalų iš grikių receptai. Iš surinktos medžiagos bus parengtas ir išleistas bukletas, kuriame bus publikuojami grikių patiekalų receptai, beišnykstančios grikių rovimo dainos ir grikinių babkų kepėjų kontaktai.

Druskininkų kultūros centro folkloro ansamblis „Stadalėlė“ parengs ekspedicijos metu surinktų grikių rovimo dainų programą, kurią atliks Dzūkijos nacionalinio parko organizuojamame renginyje „Rudens grybai ir grikių rovimas“ Musteikos kaime, Druskininkuose organizuojamų renginių metu.

Projektą finansuoja Lietuvos kultūros taryba, Druskininkų savivaldybė.

grikiu-banda-2020-www-724x1024.jpg

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt