„Grigeo Klaipėda“ vadovai teigia nežinoję apie nuotekų problemą, siekę valymą atnaujinti

Klaipėda

„Grigeo Klaipėda“ / ELTA

Dominykas BiržietisŠaltinis: BNS

353569

Kuršių marių tarša kaltinamos bendrovės „Grigeo Klaipėda“ vadovai tvirtina neturėję konkrečių duomenų apie įmonės išleidžiamas iš dalies nevalytas nuotekas, nors teismui nurodė buvus ženklų, kad nuotekos išvalomos neefektyviai.

Šiaulių apygardos teismas antradienį apklausė „Grigeo Klaipėda“ 2019-aisiais laikinai vadovavusį bendrovės valdybos pirmininką Robertą Krutikovą ir dabartinį generalinį direktorių Tomą Eikiną.

R. Krutikovas kaltinamas, kad būdamas laikinuoju įmonės vadovu darbuotojams liepė išleisti nevalytas nuotekas į bendrovės „Klaipėdos vanduo“ kolektorių ir Kuršių marias tyčia pažeidžiant aplinkos apsaugos reikalavimus bei padarant didelę žalą vandeniui, taip pat vandens mėginių tyrimų dokumentų klastojimu veikiant organizuotoje grupėje.

„Kaltės pagal man pareikštą kaltinimą nepripažįstu, nes jame neteisingai nurodytos mano veiksmų laikinai einant bendrovės vadovo pareigas aplinkybės“, – antradienį per teismo posėdį sakė R. Krutikovas.

Jis „Grigeo Klaipėda“ vadovavo nuo 2019 metų birželio 11 dienos iki tų pačių metų gruodžio 2 dienos.

„Taip pat noriu atkreipti dėmesį, kad mano laikino vadovavimo bendrovėje metu tiek aš, tiek vėliau paskirto nuolatinio vadovo T. Eikino, pačios bendrovės ir valdybos tikslas buvo įgyvendinti nuotekų valymo modernizavimą greta gamybos modernizavimo, o ne ką nors slėpti ar klastoti“, – tvirtino R. Krutikovas.

Jis teigė nedavęs jokių nurodymų, nepritaręs dokumentų klastojimui.

Pasak valdybos pirmininko, byloje taip pat kaltinama bendrovės ekologė Rita Liakstutytė buvo atsakinga už taršos normatyvų, nuotekų išvalymo stebėseną, tačiau R. Krutikovui „asmeniškai neteikė jokios informacijos, susijusios su ta veikla“.

„Aš su R. Liakstutyte nesitariau niekada veikti bendrai, klastoti kontrolinio išvalymo mėginių tyrimo rezultatų ir niekada nesiekiau nuslėpti kokią nors žalą aplinkai ar leisti jai kilti, nes paprasčiausiai apie tokios grėsmės realumą nežinojau ir nesupratau“, – kalbėjo R. Krutikovas.

Jis tvirtino nei kitam kaltinamajam „Grigeo Klaipėda“ inžinieriui-technologui Martynui Butkevičiui, nei kitiems darbuotojams nedavęs nurodymų naudoti avarinio nuotekų išleidimo kanalo ar biologiškai nevalytas nuotekas kitaip išleisti į „Klaipėdos vandens“ kolektorių bei Kuršių marias.

„Neturėjau jokių ketinimų bendrovės naudai išvengti finansinės prievolės, kuri kiltų, jeigu bendrovei tektų gamybines nuotekas pagal sutartį perduoti valyti „Klaipėdos vandeniui“ ar mokėti už viršnormatyvinę taršą“, – sakė R. Krutikovas.

Jis pažymėjo, kad pareigas pradėjo eiti po kelių savaičių, kai buvo atleistas ankstesnis „Grigeo Klaipėda“ vadovas Vidas Beržonskis ir gamybos direktorius Jonas Garalis, tad iš aukščiausio lygio vadovų nebuvo kam informuoti R. Krutikovo apie nuotekų valymo problemą.

Kaip rašė BNS, šioje baudžiamojoje byloje V. Beržonskis ir J. Garalis atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, nes abu prisipažino organizuotai darę prokuratūros inkriminuojamus nusikaltimus, įskaitant nevisiškai išvalytų nuotekų leidimą į Kuršių marias.

„Nei Gintautas Pangonis („Grigeo“ grupės pagrindinis akcininkas, valdybos pirmininkas – BNS), nei valdybos nariai, nei bet koks kitas asmuo neinformavo apie jokį susitarimą biologiškai nevalyti gamybinių nuotekų ir atitinkamai niekas man nedavė tokių nurodymų, jų nevalyti“, – teigė R. Krutikovas.

„Per darbų gausą neįsigilinau“

„Grigeo Klaipėda“ valdybos pirmininkas pažymėjo, kad jam pradėjus vadovauti, situacija įmonėje buvo kritinė.

„Apie 80 proc. užsakymų klientams buvo vėluojama (pateikti – BNS), gamyboje buvo daug prastovų, klientų buvo didžiulis nepasitenkinimas. Ir tuo pačiu metu mačiau, kad kolektyvas buvo visiškai išbalansuotas, negalėjo suvaldyti tos situacijos“, – kalbėjo R. Krutikovas.

2019-ųjų birželį jis teigė gavęs daugeliui gavėjų adresuotą M. Butkevičiaus laišką, kad „galimas nuotekų išleidimas apeinant valymo įrenginius“, o liepą šis technologas R. Krutikovą informavęs, jog bendrovės valymo įrenginiai ypač žiemą yra nepakankamo našumo.

Pasiteiravęs, kokiomis priemonėmis tai galima spręsti, R. Krutikovas sakė sužinojęs apie tuomet jau įgyvendinamą pirminio rezervinio nuotekų baseino uždengimą, oro padavimo į biologinį aeratorių vamzdžių izoliaciją ir ketinimą statyti anaerobinį reaktorių bendrovės fabrike Nemuno gatvėje 2, kuris atliktų papildomą valymą gamyklos teritorijoje.

„Aš 2019 metų antroje pusėje dirbdamas nuoširdžiai tikėjau, kad vis dėlto nuotekos yra išvalomos ir Rimos Ivaškevičienės (į pensiją išėjusi kaltinamoji įmonės darbuotoja – BNS) periodiškai siunčiami elektroniniai laiškai niekaip man neatskleidė tos problematikos. Priešingai, buvo gal tik keletas skaičių, kur neženkliai viršijo normas, bet kadangi tai buvo gamybos padalinio atsakomybė, į tai nesikišau“, – teigė R. Krutikovas.

„Tuo metu man buvo pristatyta, kad yra sprendimas statyti anaerobinį reaktorių, planuojamas ir rengiamas projektas, tai aš per darbų gausą ir neįsigilinau. Tų klausimų buvo labai daug įmonėje, daug susitikimų, po 20 per savaitę, tai aš neturėjau galimybės įsigilinti į visus vykstančius dalykus normaliai“, – pridūrė jis.

„Grigeo Klaipėda“ valdybos pirmininkas tvirtino tik 2019-ųjų gruodžio 6-ąją, po pokalbio su naujai paskirtu direktoriumi T. Eikinu, M. Butkevičiumi ir keliais kitais darbuotojais supratęs, kad nuotekos valomos blogai.

„Tuo metu Martynas (Butkevičius – BNS) mane informavo, kad nuotekų valymas yra blogas, praktiškai viskas tiesiai po mechaninio išleidžiama į „Klaipėdos vandenį“, kad jis bando žiūrėti, kaip sutvarkyti, padidinti nuotekų temperatūrą. Tik tuo metu aš supratau, kad su nuotekų valymu yra blogai“, – kalbėjo R. Krutikovas.

Kaip nurodė T. Eikinas, tą pačią dieną jis sulaukė „Klaipėdos vandens“ laikino generalinio direktoriaus skambučio, kuriame šis užsiminė apie padidintą nuotekų užterštumą kolektoriuje ir kvietė susitikti, bet detalių esą nepateikė. Šis susitikimas neįvyko.

„Nesidomėjau (kodėl susitikimas buvo atšauktas – BNS). Po to nebandžiau susitikti, nes tai buvo metų pabaiga, kalėdinis laikotarpis, Nauji metai, net minčių nebuvo. Atšaukė tai atšaukė, nebeaktualu“, – teigė T. Eikinas.

„Man toks įspūdis susidarė, kadangi aš naujai paskirtas kaip generalinis, buvo (...) noras susipažinti, vienas dalykas, ir yra kažkokie klausimai dėl nuotekų. Susitikti pasišnekėti, na, gerai, jokių detalių“, – pridūrė „Grigeo Klaipėda“ vadovas, bendrovei atstovaujančio advokato Lino Sesicko paklaustas, koks galėjo būti šio susitikimo tikslas.

Informavo G. Pangonį apie būtinybę modernizuoti valymą

Kaip teigė R. Krutikovas, 2019-ųjų gruodžio 2-ąją Vilniuje vyko „Grigeo Klaipėdos“ ir „Grigeo investicijų valdymo“ (dabar – „Grigeo Paper Packaging“) valdybų posėdžiai, po kurių jis G. Pangoniui pristatęs 2020 metais numatomas 8 mln. eurų investicijas į popieriaus mašinos modernizaciją ir 2 mln. – į nuotekų valymo modernizaciją.

„Tuo metu aš pasakiau G. Pangoniui apie neišvengiamą galimybę modernizuoti nuotekų valymo barą bendrovėje, kad esame parengę investicinį projektą, nes mane pasiekė informacija, kad nepakanka našumo, išvalymas yra neefektyvus, ypač žiemą ir dalis nuotekų nuleidžiamos nepilnai išvalytos“, – pažymėjo R. Krutikovas.

„Iš G. Pangonio reakcijos tuo metu supratau, kad žinia yra jam nauja, jis pažadėjo palaikyti nuotekų valymo modernizavimo klausimą valdybos posėdyje“, – kalbėjo kaltinamasis.

Po kelių dienų R. Krutikovas grupės savininkui perdavė M. Butkevičiaus informaciją, kad nuotekų išvalymas yra blogas: „Ir pokalbio pabaigoje aptarėme, kad pagal „Klaipėdos vandens“ poziciją, priklausomai nuo tyrimo rezultatų, ką nustatė nuotekų kolektoriuje, gali tekti jungtis prie šios bendrovės valymo.“

Anot R. Krutikovo, techniškai buvo galimybė prisijungti prie „Klaipėdos vandens“ valymo, bet tam reikėjo paruošti sutartį, ko „Grigeo Klaipėda“ esą negalėjo padaryti dėl tam tikrų duomenų stygiaus.

„Sutartį pasiruošti gana sudėtinga, nes tuo metu reikėjo informacijos, kuriam laikui reikia sutarties, neturėjome galutinių terminų dėl anaerobinio reaktoriaus“, – sakė R. Krutikovas.

Vadovas: per vidinį tyrimą rasta konfidenciali instrukcija

Dabartinis „Grigeo Klaipėda“ vadovas T. Eikinas, šias pareigas pradėjęs eiti 2019-ųjų gruodžio 3-iąją, teigė iki tol nei su bendrovės vadovais, nei su darbuotojais ar G. Pangoniu neturėjęs kontaktų, o ėmęsis darbo negavęs informacijos apie nuotekų problemą.

„Nesu girdėjęs, kad būtų problemų su nuotekų valymu, tokių klausimų nė iš vieno vadovo negirdėjau“, – teisme kalbėjo T. Eikinas.

Jis tvirtino suprantantis kaltinimo turinį, bet kaltės nepripažįstantis.

„Nėra aišku, ką konkrečiai aš esu padaręs, tą reikia pačioje pradžioje pabrėžti“, – teigė bendrovės direktorius.

Jis tvirtino, kad popieriaus pramonė jam buvo visiškai nauja sritis, iš pradžių jis buvęs „labiau klausytojas“, o netrukus teko tvarkytis su nuotekų išleidimo pasekmėmis.

„Praktiškai adaptacija ir nebuvo baigta, nes sausio 7 dieną įvyko tas įvykis ir teko nerti visa galva į tą didžiulį iššūkį ir susipažinti su visais (darbuotojais – BNS) to įvykio kontekste“, – sakė T. Eikinas.

Paaiškėjus apie atliekamus teisėsaugos veiksmus, vadovo teigimu, iš įmonės darbuotojų buvo suformuota vidinė tyrimo komisija, ji nustatė iš dalies nevalytų nuotekų išleidimą ir rado esą konfidencialią instrukciją dėl „Grigeo Klaipėda“ nuotekų valymo įrenginių Dumpių kaime naudojimo.

„Tyrimo eigoje atrasta konfidenciali instrukcija. Ji buvo parengta M. Butkevičiaus, o pasirašyta J. Garalio, kaip operuoti Dumpiuose su nuotekų valymo įrenginiais. Šitas buvo toks atradimas, kad tik tas vadovas žinojo, kas ten vyksta ir kas ten daroma. Čia gamybos vadovas J. Garalis, man su juo neteko nei susitikti, nei bendrauti“, – tvirtino T. Eikinas.

Jis teismui negalėjo nurodyti, pas ką konkrečiai instrukcija rasta, ar joje minimas išleidimo vamzdis, tvirtino fiziškai lankydamasis Dumpiuose instrukcijos nematęs. Bendrovės vadovas taip pat teigė, kad nerasta vamzdį įforminančių dokumentų.

„Vidinis tyrimas nustatė, kad nuotekos mechaniškai buvo valomos, kad taip, buvo įrengtas apėjimo vamzdis, kad apeidavo dalis biologiškai nevalytų nuotekų biologinę dalį. Visų nuotekų, nepriklausomai nuo to, ar jos išeidavo po biologinio valymo, ar prieš jį, apskaita vyko tvarkingai, nes ištekėdavo per vieną apskaitos prietaisą, jis nebuvo apeinamas“, – teigė „Grigeo Klaipėda“ vadovas.

Kaip pažymėjo T. Eikinas, jokių sankcijų po minėto vidinio tyrimo bendrovė darbuotojams neskyrė.

„Baudų skirti negalėjome, nes J. Garalis jau buvo atleistas 2019 metų gegužę dėl kitų savo nusikalstamų veikų“, – sakė jis.

„Bendrovė tapo toksiška“

T. Eikino teigimu, dėl šio teisėsaugos tyrimo ir institucijų požiūrio į bendrovę užtruko anaerobinio reaktoriaus, turinčio pagerinti nuotekų valymą, įrengimas.

„Dėl tų įvykių užtrukome beveik ketverius metus, kol gavome visus leidimus, visus suderinimus, patvirtinimus, nes tiek visuomenės, tiek politikų, tiek visų institucijų požiūriu bendrovė tapo toksiška, po visais padidinamaisiais stiklais buvome pakišti“, – kalbėjo įmonės vadovas.

„Tik užsispyrimo ir nepasidavimo dėka pasiekime tą tikslą, kad galų gale 2024 metų sausį gavome statybos leidimą, kitą mėnesį planuojame pradėti testavimo darbus ir spręsti nuotekų klausimą, nes, kaip buvo minėta, su „Klaipėdos vandeniu“ nuo pat pradžių (...) neturėjome ilgalaikės sutarties niekada, visos buvo trumpalaikės“, – pridūrė jis.

Po R. Krutikovo ir T. Eikino apklausos teismas paskelbė pertrauką iki trečiadienio. Jame numatoma apklausti „Grigeo“ grupės pagrindinį akcininką G. Pangonį.

Kaip skelbė BNS, Kuršių marių taršos byloje kaltinimai piktnaudžiavimu, dokumentų klastojimu ir disponavimu jais, aplinkos apsaugos taisyklių pažeidimu pateikti bendrovei „Grigeo Klaipėda“ ir dar 14-ai esamų bei buvusių jos darbuotojų.

Gamtai padarytą žalą nustatęs Aplinkos apsaugos departamentas bendrovei baudžiamojoje byloje yra pateikęs daugiau kaip 48 mln. eurų civilinį ieškinį.

„Grigeo Klaipėdos“ tarša į viešumą iškilo 2020 metų sausį, teisėsaugai pradėjus ikiteisminį tyrimą dėl į Kuršių marias patekdavusių nevalytų gamybinių nuotekų, įtarus, kad su tuo susijusi bendrovės dokumentacija galėjo būti klastojama.

Teisėsaugos duomenimis, įmonė nuotekas į Kuršių maras slapta leido ne vienerius metus.

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt