Griauname mitus: skolų išieškotojas nėra „baubas“

Vilnius

Freepik.com nuotr.

Reporteris MonikaŠaltinis: Etaplius.lt

149060

Skolos yra neišvengiama kasdienio gyvenimo dalis daugybei žmonių. Nenuostabu, kad skolininkai, susidūrę su skolų išieškotojais ar antstoliais, neretai šį procesą apipina pačiais įvairiausiais mitais.

Ar tikrai skolų išieškotojai persekioja žmones ir jiems grasina, stengdamiesi atimti paskutinius centus? Panagrinėkime kelis dažniausiai pasitaikančius mitus apie skolų išieškojimą ir tuo užsiimančius žmones.

1 mitas: Skolų išieškotojai numaus jums paskutines kelnes

Dalis žmonių vadovaujasi klaidingu įsitikinimu, jog skolų išieškojimo įmonės skuba atimti visus jūsų pinigus bei palieka be cento kišenėje. Taip galvodami, skolininkai ima slapstytis nuo kreditorių, slėpti savo pajamas, meluoti ar kitaip netinkamai elgtis.

Vis dėlto, skolos išieškojimo procesą apibrėžia Civilinis kodeksas, kuriuo vadovaujasi visos skolų išieškojimo įmonės. Niekas negali išskaičiuoti pinigų iš jūsų gaunamų pašalpų (įskaitant valstybės ar savivaldybės paramą nepasiturintiems, neįgalumo pašalpą, senatvės ar našlaičio pensiją), išmokų (įskaitant motinystės, tėvystės ir vaiko priežiūros išmokas, vaiko pinigus ir kitas tikslines išmokas), kompensacijų.

Esant ekstremaliai situacijai dėl COVID-19 skolos negali būti išieškomos ir iš lėšų, traktuojamų kaip parama dėl ekstremalios situacijos ar karantino. Į šį sąrašą įskaičiuotos ir vienkartinės išmokos vaikams, išmokos neįgaliesiems, pensininkams, laikinos darbo paieškos išmokos, savivaldybių dėl COVID-19 skiriamos vienkartinės, tikslinės, periodinės ar sąlyginės pašalpos.

2 mitas: Skolų išieškotojai nesuinteresuoti atsižvelgti į skolininko teises

Atvirkščiai – skolų išieškojimo įmonės visuomet siekia geranoriško bendradarbiavimo. Užtikrinus skolininkui galimybę tolygiai išmokėti skolą dalimis ir sudarius mokėjimų grafiką neretai pasiekiami kur kas geresni rezultatai, tačiau tik tuo atveju, kai skolininkas sutinka komunikuoti su kreditoriumi ir skolų išieškojimo įmone.

Kitu atveju, jeigu geruoju susitarti nepavyksta, gali būti inicijuojamas teisminis skolos išieškojimo procesas, kuriame paskutinius taškus sudėlioja teisininkai, nebūtinai suinteresuoti jūsų gerove. Atsiminkite, kad geranoriška komunikacija su ieškovu visuomet išeina į naudą.

3 mitas: už skolas galite būti pasodinti į kalėjimą

Niekas jūsų nesodins už grotų vien dėl to, kad savo vardu pasiėmėte paskolą, kreditą, arba užsisakėte prekių ir paslaugų, už kurias nebeįstengiate susimokėti. Tai apibrėžiama kaip civiliniai santykiai tarp jūsų ir paslaugos suteikėjo, tad paprasčiausiai negalite būti baudžiami realia laisvės atėmimo bausme.

Tuo atveju, kai prasiskolinimas yra labai didelis, galima skelbti ir asmeninį bankrotą, kurio sąlygas apibrėžia Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymas.

Tiesa, tikimybė gauti realią laisvės atėmimo bausmę smarkiai išauga, jeigu kreditą ėmėte ne savo vardu ar kitaip sukčiavote, pavyzdžiui, tyčia klaidinote kreditorių, bandėte nuslėpti informaciją arba ją suklastojote. Esant tokiai situacijai, jūs galite būti baudžiami pagal Baudžiamąjį kodeksą jame numatytomis bausmėmis.

Remiamas turinys

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt