Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
www.freepik.com nuotr.
Reporteris MonikaŠaltinis: Etaplius.lt
Naujas tyrimas rodo, kad Vakarų Antarktidos ledo kepurė yra mažiau stabili nei kad manė mokslininkai. Ateityje tikėtinas šio sluoksnio subyrėjimas.
Naujame tyrime apžvelgiami du paskutiniai periodai, kurių metu planeta iš ledinės būsenos, kuomet ledo sluoksniai dengė didelę pasaulio dalį, perėjo į tarpledyninę tirpimo būseną, kurioje šiuo metu mes ir esame.
Tyrimo tikslas, buvo geriau suprasti kas prisideda prie jūros lygių kilimo. Tai mokslininkams tapo iššūkiu, nes egzistuoja didelis neapibrėžtumo lygis, apimantis supratimą, kaip prie jūros lygio kilimo prisideda tirpstantys Grenlandijos ir Antarktidos ledynai, rašo phys.org.
„Iš esmės, mes tiesiog nežinome kaip greitai jie tirps, ar subyrės vandenyninės Antarktidos ledo kepurės ir jei taip, tai kaip greitai tai nutiks – per 100 arba 1000 metų,“ – sakė Feng He, asocijuotasis mokslininkas iš Klimato tyrimų centro Nelsono aplinkos tyrimų instituto. „Įvertinant vakarinės ir rytinės Antarktidos ledo sluoksnių nestabilumą, iki 2200 metų egzistuoja tikimybė, kad jūros lygis pakils 7,5 metrais.“
Tyrime nustatyta, kad šiltėjimas žemiau planetos vandenynų paviršiaus vaidina svarbų vaidmenį prisidedant prie ledo sluoksnių tirpsmo, ypač, Antarktidoje, kur didelė dalis ledynų egzistuoja po vandeniu.
Paskutinių dviejų tranzicijų metu iš ledyninio į tarpledyninį periodą, šiltėjimas didžiąja dalimi buvo varomas proceso, žinomo kaip Atlanto meridioninės apykaitos cirkuliacija (angl. Atlantic Meridional Overturning Circulation, AMOC), kuris prilygtų vandenyno konvejeriui, kuris neša šiltus vandens šiaurės, o šaltus – pietų link.
Tikėtina, kad už Vakarų Antarktidos ledynų šelfo subyrėjimą paskutinio tarpledyninio Žemės periodo metu, vykusio prieš 125000 metų ir privedusio iki trijų metrų jūros lygio pakilimo, buvo atsakingas giliųjų vandenyno sluoksnių šiltėjimas. Bendrai per paskutinį tarpledyninį periodą jūros pakilo iki devynių metrų.
„Net ir dabar stebėjimai demonstruoja, kad 50 procentų Antarktidos ledynų masės praradimų yra nulemta giliųjų vandenyno sluoksnių šiltėjimo,“ – sakė He.
Tyrimo metu vykdytas modeliavimo metodas leido surinkti geriausius planetos poveikio ledynams ir ledo sluoksnių tirpsmui matavimus bei šiltnamio efektą skatinančių dujų koncentracijų, globalių temperatūrų ir giliųjų vandenynų sluoksnių temperatūrų duomenis.
Mokslininkų komanda vykdė daugiau nei 25000 modelinių metų simuliacijas, kurioms panaudotos sąlygos ir klimato rekonstrukcijos, parengtos remiantis iš viso pasaulio surinktais duomenimis.
Nustatyta, kad paskutinio tarpledyninio periodo metu AMOC tranzicija buvo vienu žingsniu sustabdyta maždaug 7000 metų laikotarpiui. Perėjimo į dabartinį tarpledyninį periodą, Holoceną, AMOC srovių trikdžiai tęsėsi vos du trečdalius šio laiko ir įvyko per du žingsnius.
Vis dėlto, abiejų šių tranzicijų metu AMOC trikdžiai sukėlė giliųjų vandenynų sluoksnių šiltėjimą Atlanto baseine, kas sutampa ir su stebėjimų duomenimis.
Fenomeno sumažėjimas lėmė išaugusį jūros ledo kiekį Šiauriniame Atlanto vandenyne ir vandenyno konvekcijos susilpnėjimą. Abu šie reiškiniai sumažina karščio praradimą iš vandenynų paviršiaus, šildo gilesniuosius sluoksnius, panašiai kaip žiemos sniegas padeda izoliuoti žemiau esančią žemę.
„Nors visi mes jau ilgai žinojome, kad paskutiniojo šilumos periodo metu jūros lygiai kilo, šis tyrimas padeda mums identifikuoti kodėl ir kaip tai vyko,“ – sakė Andrea Dutton, tyrimo bendraautorė, žemės mokslų profesorė iš Viskonsino-Madisono universiteto, šiuo metu dirbanti Antarktidos tyrimų centre Naujojoje Zelandijoje. „Šis naujas tyrimas atkreipia ypatingą dėmesį į vandenyno šiltėjimo svarbą destabilizuojant jūrinius ledo šelfus.“
Septyniasdešimt procentų didžiausių pasaulio miestų yra įsikūrę netoli pakrančių, todėl jie yra labai pažeidžiami.
Globaliu mastu, iki 2010 metų jūros jau buvo pakilusios apie 25 centimetrus virš jų priešindustrinio lygmens vidurkių. Kaip skelbia Nacionalinė vandenynų ir atmosferos administracija, 2014 metais lygiai kilo vis spartesniu tempu, siekusiu apie 2 centimetrus per metus.
Taip pat iki 2014 metų globalios temperatūros buvo pakilusios 1 laipsniu pagal Celsijų, lyginant su priešindustrinėmis sąlygomis, kas atitinka tą patį šiltėjimo kiekį, kuris lėmė jūros lygio kilimą ir paskutinio tarpledyninio tirpsmo periodo metu.
„Tai tikrai bauginančios žinios, bent jau popieriuje, nes parodo, kad išsilaikius dabartiniam globalaus šiltėjimo mastui jūros gali pakilti nuo šešių iki devynių metrų,“ – sakė Feng He.
Anot mokslininkų, jūros lygio kilimas yra globalaus šiltėjimo sukelta problema numeris vienas.