Grėsmė nemažėja, teikdama siūlymą pratęsti nepaprastąją padėtį sako Seimo pirmininkė

Lietuva

BNS/Fotobankas nuotr.

Jūratė SkėrytėŠaltinis: BNS

238645

Rusijos karinė agresija Ukrainoje tęsiasi ir grėsmė Lietuvai nemažėja, teikdama nutarimą dėl nepaprastosios padėties pratęsimo iki rugsėjo vidurio sako Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen.

„Deja, ir šiuo metu grėsmė visuomenės rimčiai išlieka ir nemažėja, Rusijos karinė agresija Ukrainoje tęsiasi, jos daromi nusikaltimai žmoniškumui, karo nusikaltimai ir mastas tik didėja. Be to, Rusijos Federacija laikosi atviros ir intensyvėjančios grasinimų retorikos Ukrainą remiančių valstybių atžvilgiu, kartu niekindama jų nepriklausomybę, teritorinį vientisumą, puoselėjamas vertybes, istoriją ir net kvestionuodama jų egzistavimą“, – pirmadienį per Seimo posėdį sakė parlamento vadovė.

Ji pažymėjo, kad padidėjusios grėsmės visuomenės rimčiai neįmanoma pašalinti neparibojus naudojimosi kai kuriomis konstitucinėmis teisėmis ir laisvėmis bei nenustačius nepaprastųjų priemonių.

Nepaprastoji padėtis visoje Lietuvoje įvesta vasario 24 dieną Rusijai pradėjus karą prieš Ukrainą ir galioja iki birželio 29 dienos imtinai. Vyriausybė siūlo, kad ji būtų pratęsta iki rugsėjo 15 dienos imtinai.

Už nepaprastosios padėties pratęsimą po pateikimo pirmadienį balsavo 85 Seimo nariai, du buvo prieš ir 18 susilaikė. Dėl nutarimo priėmimo planuojama balsuoti antradienį.

Pagal projektą, Lietuvoje toliau galiotų draudimas Lietuvoje retransliuoti Rusijos ir Baltarusijos televizijų programas, draudžiami susirinkimai Rusijos karui prieš Ukrainą palaikyti, veiktų kiti ribojimai.

Premjerė Ingrida Šimonytė pažymi, kad Lietuvoje taikomų ribojimų nėra daug ir jie iš esmės susiję su propagandos skleidimu, taip pat renginiais, kurie galėtų būti interpretuojami kaip karo palaikymas.

„Man atrodo, kad yra tikrai tie ribojimai, kurie niekam jokių sunkumų nesukelia, tikrai Lietuvos piliečių kasdienybės netrikdo ir, tiesą sakant, esminis dalykas yra susijęs su situacija pasienyje bei su Vyriausybės galimybėmis naudoti valstybės rezervo lėšas, jeigu kiltų papildomų poreikių, sakykime, susijusių su kibernetine sauga, kas yra visos šalies teritorijos klausimas, ne tik pasienio ar su kokiais nors kitais poreikiais“, – prieš nagrinėjant klausimą Seime žurnalistams sakė I. Šimonytė.

„Mes galvojame, kadangi pats režimas nesikeičia, nėra kokių nors papildomų reikalavimų, naujų reikalavimų, tai iš esmės tie patys principai, tos pačios nuostatos, kurios galioja ir šiuo metu, jos galėtų pratęstos iki rudens sesijos pradžios, kadangi niekas, tiesą sakant, ir nepasikeitė grėsmių požiūriu“, – pažymėjo Vyriausybės vadovė.

Nutarimo projekte dėl nepaprastosios padėties nurodoma, kad nepaprastoji padėtis įvedama dėl precedento neturinčiu mastu sutelktų Rusijos ir Baltarusijos pajėgų, kurios vykdo karinę agresiją prieš kaimynystėje esančią Ukrainos valstybę.

Dokumente taip pat pažymima, kad Rusijos karas prieš Ukrainą sukėlė humanitarinę bei pabėgėlių krizę, taip pat grasina NATO, Europos Sąjungos ir kitų Europos valstybių saugumui ir kelia grėsmę Lietuvos saugumui.

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt