Greitieji traukiniai tarp Vilniaus, Varšuvos ir Talino kursuos kas dvi valandas

Vilnius

Reporteris SkaistėŠaltinis: Etaplius.lt

75518

Greitieji „Rail Baltica“ traukiniai iš Talino į Varšuvą ir iš Talino į Vilnių, pradėjus veikti linijai, kursuos keturis kartus per dieną, o per dešimt metų šis skaičius išaugs iki šešių traukinių.

Kaip skelbiama pranešime spaudai, Vilnius-Kaunas-Varšuva maršrutu per dieną kursuos iki 10 traukinių. Todėl „Rail Baltica“ užtikrins greitųjų traukinių susisiekimą tarp Baltijos šalių sostinių kas dvi valandas.

Plane taip pat numatyti du naktinių traukinių maršrutai Talinas-Ryga-Kaunas-Varšuva-Berlynas ir Vilnius-Kaunas-Varšuva-Berlynas, kurie leis pasiekti labiau nutolusios kelionės tikslus Europoje. Keleiviai taip pat galės per 10 minučių iš Rygos centrinės stoties pasiekti Rygos tarptautinį oro uostą. Šie traukiniai kursuos kas 30 minučių.

Greitųjų traukinių eismo intensyvumas nustatytas remiantis planuojama keleivių paklausa, kuri buvo įvertinta „Rail Baltica“ traukinių eismo plane 2026-2056 m.

„Pagrindinis šio traukinių eismo plano tikslas - parodyti, kaip „Rail Baltica“ geležinkelio infrastruktūra patenkins transporto paklausą vidutiniu ir ilguoju periodu, garantuojant pajėgumus teikti visų tipų traukinių paslaugas“, - teigė „RB Rail AS“ Sistemų ir Eksploatacijos Skyriaus vadovas Jeanas-Marcas Bedmaras.

Plane numatyta, kad per valandą „Rail Baltica“ linija važiuos 2-3 kroviniai traukiniai, pasiekiantys maksimalų 120 km/val. greitį. Vienos ašies apkrova bus 25 tonos, o sąstato ilgis - 1050 m. Siekiant paskatinti krovinių pervežimus, yra plėtojami trys dideli terminalai - Mūgoje (Estijoje), Salaspilyje (Latvijoje) ir Palemone (Lietuvoje).

Planuojama, kad net 80 proc. krovininių traukinių „Rail Baltica“ linijoje suteiks galimybes logistikos operatoriams perkelti krovinius nuo kelių transporto ant geležinkelio transporto ir transportuoti konteinerius bei puspriekabes geležinkeliu. Numatoma, kad dėl to žymiai sumažės oro tarša ir kelių transporto spūstys bei pagerės eismo saugumas keliuose.

Traukinių eismo plano rengimo metu atliktas aukšto lygio vertinimas atskleidžia regioninių traukinių plėtros potencialą visose Baltijos šalyse numatant maksimalų 200 km/val. greitį. Todėl „Rail Baltica“ linija gali būti naudojama ne tik tarptautinio, bet ir regioninio arba tarpvalstybinio regioninio susisiekimo paslaugoms teikti, taip pritraukiant greito ir švaraus transporto paslaugas į skirtingas vietas visame „Rail Baltica“ koridoriuje.

ELTA primena, kad „Rail Baltica“ yra svarbiausias geležinkelių infrastruktūros projektas Baltijos regione, integruosiantis Baltijos šalis į Europos geležinkelių tinklą. Projektų investicijų suma Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje sieks apie 5,7 mlrd. eurų, vien Lietuvoje investicijos, planuojama, viršys 2,4 mlrd. eurų.

ELTA

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt