Greitieji traukiniai dar negreit važiuos

Vilnius

Etaplius SistemaŠaltinis: Etaplius.lt

195419

Įsibėgėja didžiausio geležinkelio infrastruktūros projekto Baltijos šalyse viešinimas. Projektą įgyvendinant per visą „Rail Balticos“ trasą bus nutiesta elektrifikuota europinės vėžės dvikelė geležinkelio linija, eisianti nuo Varšuvos per Kauną ir Rygą iki Talino. Vėžės prijungtos atkarpos Kaunas–Vilnius tiesimas palies ir Vievio gyventojus. 160 metų skaičiuojančios Vievio geležinkelio stoties laukia didelės permainos. Apie tai praėjusią savaitę virtualiame susitikime kalbėjo Susisiekimo ministerijos atstovai, projekto ruošėjai ir gausus būrys savivaldybės gyventojų, kuriuos šis projektas palies tiesiogiai.

Sekite viešinimus
Susisiekimo ministerija redakciją informavo, kad kitais metais bus viešinami jau konkretūs sprendiniai, kuriuose bus identifikuotos konkrečios teritorijos, žemės sklypai ir jų dalys, per kuriuos bus planuojama „Rail Balticos“ geležinkelio linija. Žemės sklypų savininkai ir naudotojai bei jų kaimynai, kurių sklypuose ar kaimyniniuose sklypuose bus planuojamas europinės vėžės geležinkelis, apie tai bus informuoti registruotais laiškais. „Rail Baltica“ – didžiausias geležinkelio infrastruktūros projektas Baltijos ša­lių istorijoje, kurį įgyvendinant per visą „Rail Balticos“ trasą bus nutiesta elektrifikuota europinės vėžės dvi­ke­lė geležinkelio linija, eisianti nuo Varšuvos per Kauną ir Rygą iki Talino. Be sutartį pasirašiusių įmonių prie projekto įgyvendinimo prisideda ir Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos bei Elektrėnų savivaldybės administracija. Pagal šiuo metu svarstomas S1 ir S5 alternatyvas, pagrindinė trasa turėtų pralenkti Vievį. Trasos tiesimas per Vievį ir neramina vieviškius. Juos neramina, kad tiesiant naująją liniją dalis nuosavų namų gyventojų liks gyventi tarp senojo ir naujojo geležinkelių linijų. O projekte buvo pristatyta, kad nuo naujosios linijos iki senosios stoties bus nutiesta požeminė perėja.

Gyventojai planuotų kitaip

Peržiūrėti galimas „Rail Balticos“ geležinkelio trasas, kurios eitų per Vievį arba šalia jo, kviečiame žemėlapyje, Web GIS internetinėje erdvėje (https://tiny.cc/rbaltica). Norint surasti konkrečią vietovę, viršuje esančioje pilkoje juostoje reikėtų įrašyti vietovės pavadinimą. Visuo­menei pristatytos keturios galimos „Rail Balticos“ geležinkelio trasų nuo Kauno iki Vilniaus specialiojo plano alternatyvos. Pristatymo metu projekto rengėjai supažindino su siūlomomis alternatyvomis ir kartu su Susisiekimo ministerijos bei „Lietuvos geležinkelių“ bendrovės „LTG Infra“ atstovais atsakė į gyventojų klausimus.

„Tarptautinis „Rail Balticos“ projektas yra apie tai, kaip greitai ir patogiai pasiekti visus Europos miestus, sujungiant Vilnių su Varšuva ir Ryga. Natūralu, kad šio savo mastu išskirtinio projekto eiga sulaukia daug visuomenės dėmesio, todėl mums ypač svarbu palaikyti dialogą su vietovių, per kurias eis šis geležinkelis, bendruomenėmis, verslais ir savivalda, viešuose pristatymuose ir diskusijose rasti efektyviausius sprendinius ir kuo taikliau atliepti visų poreikius ir lūkesčius. Todėl Vilniaus ir Kauno regionų gyventojai kviečiami aktyviai dalyvauti šiuo metu vykstančiame teritorijų planavimo procese, drauge ieškoti geriausių sprendimų“, – sako susisiekimo viceministrė Loreta Maskaliovienė.

Geriausių sprendimų ieškoti padeda ir savivaldybės gyventojai. Jie Susisiekimo ministerijai jau ruošia raštą: „Įvykus viešam „Rail Baltica“ trasos alternatyvų atkarpoje Kaunas-Vilnius svarstymui bei strateginio pasekmių vertinimo pristatymui ir susipažinus su pateiktomis alternatyvomis, nemaža dalis Elektrėnų savivaldybės fizinių ir juridinių asmenų išreiškė susirūpinimą dėl to, kad pasirinkus šiaurines alternatyvas nepatogumų (dėl žemių paėmimo, eismo organizavimo trikdžių, triukšmo ir kitų problemų) patirtų daugiau gyventojų ir verslų, todėl prašymą pasirašę Elektrėnų savivaldybės fiziniai ir juridiniai asmenys, prašo Susisiekimo ministerijos užtikrinti, kad vykdant projektą nebūtų pasirinktos šiaurinės (S1, S5) Elektrėnų savivaldybėje alternatyvos.

Bus taip

Optimalios naujos trasos „Rail Balticos“ geležinkeliui ieškoma dėl to, kad šiuo metu eksploatuojamas geležinkelis tarp Vilniaus ir Kauno dėl savo geometrijos neatitinka „Rail Balticai“ keliamų reikalavimų traukinių greičiui. Nutiesus „Rail Balticą“, susisiekimas tarp Vilniaus ir Kauno pagreitės beveik dvigubai ir truks iki 38 minučių.

Projekto rengėjai – Jungtinės veiklos partneriai UAB „Sweco Lietuva“ (atsakingasis partneris) ir DB Engineering & Consulting GmbH – parengė keturis alternatyvius maršrutus, kuriais galėtų driektis „Rail Balticos“ geležinkelis tarp Vilniaus ir Kauno. L. Maskaliovienės teigimu, sprendimas prijungti Vilnių neabejotinai padidino viso „Rail Balticos“ projekto vertę. Nutiesus europinę vėžę iki Vilniaus, sostinės geležinkelio stotis taps tarptautine „Rail Balticos“ stotimi, o kelionė tarp Vilniaus ir Kauno oro uostų užtruks apie pusvalandį.

Šiuo metu yra svarstomos visos ruožo Vilnius–Kaunas alternatyvos: įvertinus pateiktas pastabas, aptarus jas su visuomene ir atsakius į visus raštu pateiktus pasiūlymus, iki šių metų pabaigos planuojama išrinkti optimalią alternatyvą, labiausiai atitinkančią susisiekimo poreikius, europinei greitojo traukinio geležinkelio vėžei keliamus techninius ir technologinius parametrus ir kurios pasekmės aplinkai bus mažiausios. Siekdami užtikrinti proceso atvirumą ir kuo platesnį visuomenės įsitraukimą, plano rengėjai, projekto partneriai bei Susisiekimo ministerijos atstovai dar susitiks su konkrečiomis bendruomenėmis, gyvai aptars joms vis dar kylančius klausimus.

Visa su „Rail Balticos“ projektu susijusi informacija viešinama projekto svetainėje (https://www.rail-baltica.lt/) ir Susisiekimo ministerijos tinklalapyje. Artimiausiu metu juose bus sukurta nauja skiltis DUK (Dažniausiai užduodami klausimai), kur bus galima susipažinti su aktualiausiais klausimais ir atsakymais „Rail Balticos“ projekto teritorijų planavimo, projektui reikalingos žemės išpirkimo, kompensavimo mechanizmo srityse.

Bendras „Rail Balticos“ geležinkelio linijos ilgis Baltijos šalyse siekia 870 km: Lietuvoje – 392 km, Latvijoje – 265 km, Estijoje – 213 km.

Julija Kirkilienė

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt