Gražiausios 100-mečio sodybos turi ir išliekamąją istorinę vertę

Klaipėda

Klaipėdos rajono savivaldybės nuotr.

Reporteris LinaŠaltinis: Etaplius.lt

Dar pavasarį Klaipėdos rajono savivaldybė paskelbė konkursą-apžiūrą „Gražiausios 100-mečio sodybos“, kurią inicijavo vicemerė Rūta Cirtautaitė. Konkurse-apžiūroje galėjo dalyvauti Savivaldybės vienkiemių, kaimų, miestelių, miestų sodybų savininkai, turintys sodybas, kurioms 50 metų ir daugiau. Norą dalyvauti konkurse galėjo išreikšti patys sodybų šeimininkai, dalyvių kandidatūras siūlė ir kaimo bendruomenės, seniūnijos, pavieniai asmenys.

bu.jpg

„Gyventojai noriai atsiliepė į kvietimą dalyvauti konkurse – sulaukėme net 85 sodybų nuotraukų! Rinkdami gražiausias sodybas didelį dėmesį skyrėme kraštovaizdžio kūrimo tradicijų puoselėjimui, t. y. tradiciniams želdynams, dekoratyviniams augalams, taip pat – etnografinių elementų saugojimui sodybose, mažajai architektūrai. Konkurso metu pavyko atrasti sodybas, kurioms jau daugiau nei 200 metų, kurios turi išliekamąją istorinę vertę. Norisi padėkoti seniūnams, kurie padėjo atrasti gražiausias sodybas ir pasveikinti žmones, kurie puoselėja savo namus, jų aplinką. Ypač daug dėmesio šiam konkursui skyrė ir daugiausiai gražiausių sodybų savo seniūnijoje rado Agluonėnų seniūnė Laima Tučienė, Endriejavo seniūnė Laimutė Šunokienė, Priekulės seniūnijos apželdinimo specialistė Loreta Dvaržeckienė, Veiviržėnų seniūnė Edita Sluckienė bei Vėžaičių seniūno pavaduotojas Alvydas Mockus“, – teigė mero pavaduotoja Rūta Cirtautaitė.

Iš 85 dalyvių buvo išrinkta 10 gražiausių 100-mečio sodybų, kurias puoselėja:

Stasė ir Lionginas Jautakiai (Šakinių kaimas, Dauparų–Kvietinių seniūnija);
Valerija Stonkuvienė ir Remigijus Stonkus (Agluonėnų kaimas, Agluonėnų seniūnija);

Irena Kaubrienė ir Stasys Kaubrys bei Snieguolė ir Dainius Dubickai (Butkų kaimas, Priekulės seniūnija);
Jelena ir Vladimiras Zaiko (Budrikų kaimas, Sendvario seniūnija).
Irena ir Alvydas Balsiai bei Janina ir Petras Grausliai (Lyverių kaimas, Dovilų seniūnija);
Vytautas Vaitkus (Ruigių kaimas, Vėžaičių seniūnija);
Vanda Ona Toliušienė (Jucaičių kaimas, Veiviržėnų seniūnija);
Konstantinas ir Renata Srėbaliai (Šakėnų kaimas, Judrėnų seniūnija);
Magdalena ir Petras Mažonai (Ližių kaimas, Endriejavo seniūnija).

Na, o 10-ąją – gražiausią 100-mečio sodyba – puoselėja Inga Reliugaitė ir Rolandas Rimgaila (Klausmylių viensodis, Sendvario seniūnija), kurie savo lėšomis tvarko Jono Birškaus sodybos namą, įtrauktą į Kultūros vertybių registrą ir 2018 m. pripažintą valstybės saugomu viešajam pažinimui ir naudojimui. Šiandien sodyba galima gerėtis dėka jų savininkų. „Prieš keletą metų stebėjome, kaip J. Birškaus sodyba merdėjo, bet Savivaldybė negalėjo nieko padaryti, nes tai – privati nuosavybė, o savininkai į tai nekreipė dėmesio. Privačią sodybą vagys nešiojo kone po plytą. 2013 m. J. Birškaus sodybos namas pagaliau tapo paveldosaugos objektu. Sodybos savininkai vis keitėsi, tačiau tai, ką matome šiandien – Ingos Reliugaitės ir Rolando Rimgailos nuopelnas. Vos per 3 metus J. Birškaus sodybos savininkai sugebėjo prikelti autentišką statinį naujam gyvenimui – tai nepaprastas darbas, kuris turi didelę išliekamąją vertę“, – teigė mero pavaduotoja Rūta Cirtautaitė.
Jonas Birškus (1870–1959) – žymus Klaipėdos krašto visuomenės veikėjas, kultūrininkas,bibliofilas, tautosakininkas, prisidėjęs prie Lietuvos kultūrinio ir politinio sąjūdžio, Mažosios ir Didžiosios Lietuvos sujungimo. Jo sodyba iki karo buvo savotišku Klaipėdos apylinkių lietuviškos kultūros skleidimo centru. Gyvenamasis namas yra ryškus Rytprūsių XIX a. II pusės–XX a. pradžios mūrinės architektūros tradicijų pavyzdys.

Išskirtinio dėmesio sulaukė ir Šakinių kaime esanti sodyba, buvusi Šakinių mokykla. Ant jos esantys žydiški ženklai buvo tikras atradimas paveldosaugininkams ir istorikams. Svarstoma, kad reikėtų atlikti paveldosaugos tyrimus, kurie išaiškintų, kodėl šis pastatas taip pažymėtas, kokios jis istorinės vertės. „Klaipėdos rajone yra ir daugiau neatrastų gražių, istorinę vertę turinčių sodybų, kurias puoselėja mūsų rajono žmonės. Tačiau ne visos jos dalyvavo konkurse. Klaipėdos rajonas jungia Žemaitiją ir Mažąją Lietuvą, todėl čia gausu sodybų, kurioms būdingi abiejų etnografinių regionų elementai. Tokie konkursai ne tik paskatina žmones puoselėti aplinką, bet ir padeda istorikams, paveldosaugos specialistams atrasti išskirtines rajono vietas, daugiau sužinoti apie mūsų krašto istoriją. Galbūt išskirtinės istorinės sodybos gali būti ir turistų, kuriuos domina ši sritis, traukos objektais. Turime džiaugtis ir didžiuotis žmonėmis, kurie puoselėdami savo aplinką ne tik išsaugo mūsų krašto istoriją, bet ir įkvepia aplinkinius gražinti savo namus“, – teigė mero pavaduotoja Rūta Cirtautaitė.
Gražiausių 100-mečio sodybų savininkus sveikino bei energijos ir kantrybės puoselėjant aplinką linkėjo mero pavaduotoja Rūta Cirtautaitė, Administracijos direktoriaus pavaduotoja Ligita Liutikienė, Tarybos nariai Vietos ūkio ir kaimo reikalų komiteto pirmininkė Regina Kernagienė, Švietimo, kultūros ir sporto komiteto pirmininkas Raimondas Simonavičius, Žemės ūkio skyriaus vedėja Genovaitė Valauskienė, skyriaus vyriausioji specialistė Eva Šilinskienė, Kultūros skyriaus vedėjo pavaduotoja Sonata Šmatauskienė.

KOMENTARAI (0)

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt