Gražiausias nueinančių metų žingsnis

Kaunas

Su koncerto atlikėjais – katedros klebonas mons. R. Jurkevičius ir meras V. Tomkus.

Virginija ŠimkūnienėŠaltinis: Etaplius.lt

67214

Kasmet tarpušvenčiu Kaišiadorių Kristaus Atsimainymo katedra atveria vartus kalėdiniam koncertui, kuris yra tapęs dvasine dovana kultūrai neabejingiems kaišiadoriečiams. Gruodžio 28-ąją rajono savivaldybė dovanojo puikų klasikinės muzikos koncertą, kuris tarsi pratęsė tradicinę savivaldybės kultūros premijų įteikimo ceremoniją ir prasmingai palydėjo į naujus, 2019-uosius, metus.

2.png

3.png

4.png

DOSNŪS KULTŪRAI METAI

Po paskutinės 2018­ųjų darbo dienos, penktadienio vakarą, daugelis kaišiadoriečių neskubėjo namo. Pro puošnią, jau kelinti metai savo gražumu nenusileidžiančia kitiems miestams, šventinę eglę, švytinčia girlianda apipintus Katedros šventoriaus vartus žmonės žengė pabūti kartu, pagerbti savo kraštiečių, kurių kūryba ir veikla daro mūsų gyvenimą prasmingesniu, pilnesniu, dvasingesniu, pasiklausyti geros muzikos. Kaišiadorių katedros klebonas mons. Rimvydas Jurkevičius, kreipdamasis į visus tąvakar susirinkusius, sveikino su šventėmis, primindamas tikrąsias, amžiną sias vertybes, kurios mūsų visų gyvenimo keliuose yra svarbiausios. Arba – turėtų būti svarbiausios... Pagrindiniam iškilmių momentui – žodis rajono savivaldybės merui Vyteniui Tomkui. Prieš įteikdamas 2018­ųjų Kultūros premijas, meras nepraleido progos pasidžiaugti mūsų rajono kultūros žmonių sėkmėmis. Metai jomis buvo dosnūs – savo kategorijoje geriausiu Lietuvoje pripažintas Kaišiadorių kultūros centras, geriausiu tradicinių amatų centru – Žaslių centras, Žiežmariai įgijo teisę vadintis 2019­ųjų mažąja kultūros sostine, o kur dar prizinės vietos, laureatų vardai, kuriais buvo pažymėti mūsų dainininkai, šokėjai, kitų meno sričių atstovai! Gal todėl Kultūros premijos skyrimo komisijai iš pateiktų pretendentų buvo nelengva išsirinkti tuos tris, labiausiai vertus apdovanojimų. Bet – pavyko. Visos trys premijos laureatės – stiprios, kūrybingos asmenybės, tai, ką jos yra nuveikę, ką daro dabar – labai svarbu ir reikšminga mums visiems.

AUKSINIO ŠIAUDELIO STEBUKLAS
Už svarų indėlį į etninės kultūros puoselėjimą, tautinės savimonės ugdymą, Kaišiadorių krašto tradicinių amatų puoselėjimą ir populiarinimą, tradicinių amatų gamybos įgūdžių perdavimą jaunimui ir Kaišiadorių krašto garsinimą Kultūros premija įteikta Jurgitai Treinytei. Kol padėkos žodžius tarusi laureatė priiminėja sveikinimus ir gėlių puokštes, savivaldybės Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėjos patarėja kultūrai Loreta Medzevičienė trumpai supažindina susirinkusius su svarbiausiais Jurgitos veiklos momentais: – Jurgita Treinytė –sertifikuotų tautinio paveldo produktų tradicinė amatininkė, senojo pynimo amato puoselėtoja. Ji 2013–2018 metų laikotarpį yra sertifikavusi septynis tautinio paveldo produktus – tai girliandos, šiaudinės žvaigždės, šiaudiniai eglutės žaisliukai, šiaudiniai sodai, vašku marginti margučiai, skutinėti margučiai, augaliniais dažais dažyti margučiai, ­ kalba L. Medzevičienė. – Visiems tautinio paveldo produktams suteikta A kategorija, o tai reiškia, kad Jurgitos Treinytės sertifikuoti produktai atitinka autentiškus tautinio paveldo produkto pavyzdžius, kurių kūrimo procese naudojamas rankų darbas. 2016 m. Jurgitai Treinytei suteikta tradicinių amatų meistro A kategorija, sertifikuota Jurgitos Treinytės parengta neformaliojo švietimo mokymo programa „Rugio šiaudo spindesys“. Jurgita Treinytė aktyviai dalyvauja ne tik Žaslių tradicinių amatų centro veikloje, Žiežmarių kultūros centro veikloje, bet labai daug dėmesio ir laiko skiria darbui su vaikais ir jaunimu Kaišiadorių rajono mokyklose ir darželiuose. Jos parengti vaikai sėkmingai dalyvauja Lietuvos moksleivių liaudies dailės konkurse „Sidabro vainikėlis“, jos ugdytiniai dalyvavo tarptautiniame pradinių klasių mokinių kūrybos konkurse „Po angelo sparnu į Lietuvos 100­metį“. Ji nuolatinė Lietuvos dainų švenčių, tradicinių amatų mugių dalyvė, kur ne tik pateikia savo gaminius, bet ir perduoda savo amato paslaptis lankytojams, aktyviai dalyvauja ne tik Kaišiadorių rajono, aplinkinių rajonų bendruomenių renginiuose, bet ir deramai reprezentuoja ir garsina Lietuvą užsienyje, yra viena iš labiausiai visuomenei žinomų tradicinių amatininkių. Jurgitos kūrybinį kelią stebėjome ir mes „Kultūros priemenėje“ – gera buvo žinoti, kad su savo nepaprastais trapiais auksinio rugio šiaudelio stebuklais ši mąslių akių tyli menininkė eina vis toliau ir toliau – iš rajoninių renginių į šalies parodų sales, renginius. J. Treinytės pirštai gamtinei medžiagai suteikia naują gyvenimą, tarsi įkvepia gyvybės. Ne vienas ir ne kartą esame gėrėjęsi jos puokštėmis, advento vainikais, kitais dirbiniais. Menininkė yra ir talentinga fotografė, ir kantri mokytoja tiems, kas jaučia poreikį prisiliesti prie liaudies amatų. Tai žmogus, kuris tiesiog gyvena tuo, ką daro, ir šitas gyvenimas nušviečia gyvenimus kitų, kai susikerta keliai ir atsirandi arčiau jos kūrybos.
DEGTI PAČIAM, KAD UŽDEGTUM KITUS
Žiežmarių bibliotekos bibliotekininkė Arina Keturkaitė Kultūros premiją pelnė už už aktyvią kultūrinę veiklą, telkiant bendruomenę kultūrinėms iniciatyvoms, vaikų ir jaunimo kultūrinį ugdymą, jų įtraukimą į prasmingą kūrybinę bei meninę veiklą ir Žiežmarių krašto garsinimą.
Arinos veikla seniai peržengusi tai, kas, daugelio nuomone, yra bibliotekininko darbas ir pareigos. Kaip sakė L. Medzevičienė, „jos dėka Žiežmarių biblioteka tapo vietos kultūros ir informacijos centru, kur vykdoma prasminga kultūrinė veikla, ugdoma meilė knygai, savo kraštui ir tėvynei. Arina kūrybiškai integruoja skaitymą su tokiomis meno formomis kaip dailė, muzika, vaidyba, improvizacija, ji rengia išradingus knygų pristatymus, garsinius skaitymus, edukacinius projektus. Kartu su kultūros centru rengia vaikų ir jaunimo vasaros užimtumui skirtą renginių ciklą, už kurį 2016 ir 2017 metais gautas Lietuvos vaikų ir jaunimo neformaliojo ugdymo centro apdovanojimas – kelionė į Taliną ir Lenkiją.“ Žiežmarių bibliotekoje Arina darbuojasi jau ilgus metus, augindama vis naujas skaitytojų kartas ir stebindama gebėjimu nuolatos sugalvoti ką nors naujo ir įdomaus. Sena tiesa, kad idėja, sumanymu kitus gali uždegti tik tada, kai įdomu tau pačiam, kai pats degi. Ši tiesa labai tinka Arinai Keturkaitei, nes abejingas, tik savo pareigą atliekantis žmogus tiesiog nesugebėtų paprastiems, kasdieniškiems dalykams suteikti tiek spalvų ir emocijų, kurie juos paverčia nepaprastais. Viena iš ryškiausių paskutinių Arinos Keturkaitės iniciatyvų – tai kaišytinės vėliavos pynimas. Nupinti kuo ilgesnę Trispalvę Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio garbei – šiuo sumanymu A. Keturkaitė uždegė visą Žiežmarių bendruomenę. Daugiau kaip keturi šimtai miestelio gyventojų nupynė 121 metro ilgio Trispalvę, kuri šiandien jau oficialiai pripažinta Lietuvos rekordu – ilgiausia kaišytine vėliava šalyje. Žiežmariečių trispalvę rodė ne viena televizija, apie ją rašė daugelis žiniasklaidos priemonių. Taip, dar neprasidėjus 2019iems, Mažoji kultūros sostinė jau tapo plačiai matoma ir girdima. O mes džiaugiamės Arinos inicijuota Trispalve papuošę „Kultūros priemenės“ žurnalo viršelį...Tik pačios Arinos nuotrauką sunku būna aptikti. Kaip po iškilmingos ceremonijos pastebėjo viena kultūros darbuotoja, šiemetinės laureatės, nors ir atstovauja skirtingoms kultūrinėms veikloms, turi vieną bendrą bruožą – nemėgsta savireklamos, neskuba girtis savo kūryba ir pasiekimais, tad daugiau matomi jų darbai, nes pačios autorės. Tad labai gerai, kad Kultūros premijų skyrimo komisija šįsyk buvo pastabi.
GERA SULAUKTI PALAIKYMO
Kaišiadorių kultūros centro taikomosios dailės būrelio bei Palimšių laisvalaikio centro vadovę Nijolę Kriugždaitę pažįstame kaip žmogų, kuris gali įgyvendinti pačius netikėčiausius sumanymus. Ir spėjus pasidžiaugti vienu kuriuo nors Nijolės įgyvendintu projektu ar darbu, niekada negali numatyti, koks bus kitas. Tik žinai, jog bus jis kitoks, nei iki šiol. Dar puikiai prisimename N. Kriugždaitės organizuotas žirgų šventes, kokių iki tol (ir, deja, po to) mūsų mieste nebuvo, didžiules gulbes, gigantišką pieštuką puošusius miesto šventes, vieną eilinį rytą abipus miesto pagrindinės gatvės solidžiais kaklaraiščiais padabintus medžius, pernai – apgaubtus gražiais rudeniniais apsiaustais. Sunku būtų išvardinti viską, kas ima ir atsiranda Nijolės galvoje, o paskui ir mūsų visų gyvenimuose. Tad tardama žodį po Kultūros premijos įteikimo, kuri jai buvo paskirta už įgyvendintas istorinio paveldo išsaugojimo, jo prieinamumo visuomenei didinimo iniciatyvas, patriotizmo, meilės savo kraštui ir jo istorijai supratimo ugdymą, aktyvią kultūrinę veiklą, Nijolė Kriugždaitė pirmiausiai dėkojo savo tėčiui, kuris buvo ir yra ištikimiausias pagalbininkas ir palaikytojas visuose dukters darbuose ir sumanymuose. Tai jis padeda pervežti dažniausiai namuose gimusius kūrinius, pataria, pamoko, kai reikia žvilgsnio iš šalies, o svarbiausia – tiki, kad ir netikėčiausius dalykus galima sėkmingai sukurti. Lankydama mamos kapą Kairiškių kapinaitėse, Nijolė Kriugždaitė susidomėjo Vyčio kryžiaus kavalieriaus Motiejaus (Mato) Kaupo likimu. Paskatinta žmogaus, kuriam taip pat labai rūpėjo įamžinti Mato Kaupo atminimą – Antano Muraškos, Nijolė pradėjo domėtis Lietuvos savanorio gyvenimu, skubėjo išgirsti kaimo žmonių prisiminimus. Žingsnis po žingsnio priartėjo mintis apie kitus Lietuvos savanorius, kurių kapų nežymi jokie atminimo ženklai. Taip gimė Lietuvos valstybingumo 100­ečiui skirtas projektas „Visada su Lietuva“, apimantis daug ir didelių veiklų. Pačios reikšmingiausios: netoli Guronių pasodintas 100­mečio ąžuolynas, skirtas 1918–1923 m. savanorių kovų už nepriklausomybę įamžinimui bei savanorių, kurie 1990 m. susibūrė ir gynė Tėvynę, pagerbimui ir šių dienų savanoriams, pasiryžusiems ginti ir saugoti Tėvynę. Kairiškių kapinėse ne tik pastatytas paminklas Vyčio kryžiaus kavalieriui Motiejui (Matui) Kaupui, šia proga vyko gražios iškilmės Žiežmariuose bei Kairiškių bendruomenėje, bet N. Kriugždaitės pastangomis išaiškinti 26 savanorių kapai, Kaišiadorių kultūros centre vyko susitikimas su žurnalistu, istorijos metraštininku Viliumi Kavaliausku, Kaišiadorių viešajai bibliotekai padovanotas Viliaus Kavaliausko enciklopedinis žinynas „Lietuvos karžygiai“, miesto parke organizuotas partizanų dainų vakaras... N. Kriugždaitė sako, jog labai gera, kai sumanymai susilaukia palaikymo. Būtent toks lydėjo įgyvendinant projektą kartu su Kaišiadorių kultūros centru, savanoriais, Miškų urėdija bei kitais Lietuvos istorijai neabejingais žmonėmis, įstaigomis. O svarbiausia, kad projekte „Visada su Lietuva‘ vadovė taško dar nededa – gyvenimas diktuoja naujus sumanymus, naujas veiklas, apie kurias dar išgirsime. 2018­jų savivaldybės kultūros premijos laureates šiltai pasveikino Seimo narė Laimutė Matkevičienė, kiekvienai įteikdama po sidabrinį Vyčio ženklelį. Po premijų įteikimo ceremonijos kaišiadoriečių laukė puikus koncertas, kuriame skambėjo klasikų muzika, atliekama operos primadonos Irenos Milkevičiūtės bei jos mokinės Eglės Stundžaitės, fleita grojo Saulė Pavilionytė, vargonavo Renata Marcinkutė­Lesieu. Lietuvių poetų eiles skaitė koncertą vedusi aktorė Dalia Michelevičiūtė. Meno kūrinių suteiktus išgyvenimus sustiprino šventiškai papuošta Katedra – visų mūsų vaikystės prisiminimais dvelkianti prakartėlė bei tobulai graži kalėdinė eglutė, kurios švytėjime kiekvienas matėme savo svajones ir viltis, kuriais gyvensime šiais, 2019-­aisiais.

Romualda Suslavičienė

Autorės nuotr.

5.png

6.png

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt