PRAMOGOS
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Namai2021 m. Kovo 28 d. 21:47

Ge­ro­vės bal­ko­nas (2)

Šiauliai

(Autorės nuotr.)

Monika ŠlekonytėŠaltinis: Etaplius.lt


169549

Pa­ka­ko vos vie­nos sa­vai­tės nuo sė­jos, o ant sau­lė­tos pa­lan­gės jau vyks­ta ža­lias ju­de­sys. Po­mi­do­rų sėk­los už­si­spy­ru­siai ken­čia, bet po du ma­žy­tė­lius la­pe­lius – lyg smal­sias no­sis – iš­ki­šo ru­ko­los ir sa­lo­tos. Ge­ros mer­gai­tės. Bet pir­ma no­riu pa­si­guos­ti dėl že­muo­gių...

Gelbėkite

Apie žemuoges balkone svajojau seniai. Ne tiek dėl noro jas valgyti, kiek dėl dovanojimo džiaugsmo. Vaikystės kaime žinodavau visas vietas prie ežero, kur smėlingose kalvelėse jos sunoksta pirmiausia. Nubėgdavau, priverdavau kvapniųjų smilgų ir tekina parlėkdavau su dovanomis mamytei ir tėtukui. Tikrai tikrai – nė vienos neparagavusi.

O ant žemuogių sėklų pakelio, kurį nusipirkau, parašyta baisi žinia – sėklos sėjamos anksti pavasarį arba rudenį, prieš tai jas du mėnesius palaikius –5 laipsnių temperatūroje.

Jūs gal proto netekote? Kur aš du mėnesius rasiu –5 laipsnių temperatūrą? Šaldytuve temperatūra pliusinė, o šaldiklyje – 18 laipsnių šalčio. Kas nors žino, ką daryti?

Parašykite man laišką redakcija@etaplius.lt. Viešai padėkosiu už patarimus. Pažadu, o kol kas sėklas dedu į šaldytuvą. Jos galioja iki 2024-ųjų, tad tikrai išeitį rasiu.

img-20210313-132558.jpg

Aristokračių šaltibarščiai

Daugiausia džiaugsmo suteikė dviejų sudygusių ir susiraukšlėjusių bulvių sodinimas kibire. Gal dar teks džiaugsmo gailėtis, mat bulves pasodinau į kibirą, kurį vyras paprastai vežasi į žvejybą. Bet „tuščia jo“, kaip sakydavo mano babytė dzūkė. Ne vyro. Kibiro. Vyras gal dar meškerių nepradės tvarkytis, o aš prie šaltibarščių jau šviežių garuojančių bulvių patieksiu. Kokią gegužę.

Bet prieš savaitę žemėmis užpiltos daigus išleidusios bulvės, panašu, taip pat alpėja iš laimės – abi iškišo snapelius. Tikros aristokratės. Kaip ir priklauso. Turbūt dar prisimena, kaip jas maistui augino indėnai, kaip jos pasiekė Europą ir kvailus europiečius džiugino tik žiedais botanikos soduose.

O aš pasidžiaugsiu ir jų viršūnėlėmis, ir šaknelėmis. Tris kartus. Nes gali atsitikti taip, kad darže įsiveis kenkėjų. Tada pavirsiu bulvienojų lapų su uogomis, o nuoviru nupurkšiu kenkėjų užpultus augalus. Jau esu patikrinusi tokį šposą amarams. Atiduoda dūšeles nesiginčydami.

img-20210318-153104.jpg

Dušas ir olimpiada

Galiausiai apibendrinant, pasėjau: krapų, petražolių, salotų, rukolų, česnakų, piliarožių, našlaičių, pomidorų ir dvi bulves. Visam šiam gėriui prireikė vieno maišo universalios žemės, tuščių vazonėlių ir indelio nuo kiaušinių.

Tiesa, piliarožes ir našlaites pasėjau į durpių puodelius. Gėles bus lengva persodinti į erdvesnius vazonus, nereikės nė rankų išsitepti.

Sėklas iš pakelių sėjau ne visas, gal tik pusę. Likusias, pavyzdžiui, rukolos, galėsiu pasėti ir vasarą. Be to, kam man balkone kilometrinės ežios? Pakaks kelių lovelių ir vazonų. Dėl džiaugsmo.

Bet jau dabar aišku, kad reikės nusipirkti laistytuvą su dušu. Kad laistant mano daigeliai mėgautųsi lietučiu, o ne pribloškiančia vandens srove.

Ir dar reikės nusivalyti įstiklinto balkono langus. Balkonas 5 metrų ilgio, tai patikėkite, kai tik sušils, manęs laukia tikra olimpiada. Bet žinau – miegosiu po tokio sporto saldžiai saldžiai. Dėl kūrybos gerovės balkone.