Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
BNS/Fotobankas nuotr.
Paulius PerminasŠaltinis: BNS
„Šiandien žymime naujo etapo pradžią“, – penktadienį Vilniuje sakė A. Bakeris.
Galimybė kompensuoti už nusavintą asmeninį turtą atsivėrė Seimui pernai priėmus naujos redakcijos Geros valios kompensacijos už žydų religinių bendruomenių nekilnojamąjį turtą įstatymą, kuris numato 37 mln. eurų kompensacijas.
A. Bakeris šią programą pavadino „teisingumo matu“ turtą turėjusiems asmenims ir jų artimiesiems, kurie daugelį metų negalėjo gauti teisėtos kompensacijos.
Anot A. Bakerio, šis klausimas buvo derintas su ne vienu ankstesniu šalies aukščiausios valdžios vadovu.
„Dabar matome susitarimą, kurio siekėme ilgą laiką“, – teigė rabinas.
Geros valios fondas kompensacijas išmokės turto savininkams bei paveldėtojams. Prašymų laukiama iki šių metų pabaigos, o kompensacijos būtų išmokėtos per 2024–2030 metus.
Nauja įstatymo redakcija numato, kad simbolinės kompensacijos bus skiriamos už totalitarinių režimų okupacijų laikotarpiu neteisėtai nusavintą turtą, kuris priklausė iki Antrojo pasaulinio karo ar šio karo metais Lietuvoje gyvenusiems žydų tautybės asmenims.
Per nacistinės Vokietijos okupaciją 1941–1944 metais išžudyta apie 90 proc. iš maždaug 208 tūkst. Lietuvos žydų.
Lietuvos žydai ir Lietuvos žydų religinės bendruomenės patyrė kelias nekilnojamojo turto nacionalizacijas. Ji prasidėjo pirmosios sovietų okupacijos metais 1940 metais.
Vokietija, užėmusi Lietuvos teritoriją nacionalizacijos neatšaukė, o po to sekusi antroji sovietų okupacija galutinai atėmė Holokausto aukų turtą.