PRAMOGOS
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Veidai2017 m. Birželio 3 d. 17:36

Geriausia dovana tėčiui – knyga

Šiauliai

Andrius TverijonasŠaltinis: Etaplius.lt


5333

Pirmasis birželio sekmadienis paskelbtas Tėvo diena, ir turbūt mažai yra šeimų, kuriose ši šventė nešvenčiama. Santūrūs lietuviai, ypač vyrai, dažnai nemoka reikšti jausmų, tačiau ir jie nori dėmesio, padėkų, tad tikrai nudžiunga sulaukę gražių žodžių iš savo vaikų, anūkų. Kaip savo tėčius prisimena gerai žinomi šiauliečiai, už ką jiems labiausiai dėkoja?

Domas Griškevičius, Šiaulių vicemeras:

– Mano tėtis Jonas dirba Panevėžio profesinio rengimo centro profesijos mokytoju jau daugiau kaip 30 metų. Jis kilęs iš Molėtų apylinkių, Lietuvos lenko ir lietuvės šeimos. Senelis buvo kilęs iš bajorų giminės, todėl kartais, patraukdami per dantį, draugai tėvelį pavadina „šlėkta“. Vieno iš brolių iniciatyva tėtis persikėlė gyventi į Panevėžį, kur vėliau susipažino su mano mama.

Domas Griskevicius

Tėtis labai mėgsta skaityti knygas, todėl namuose visada buvo galima rasti daug knygų, kurias, greičiausiai, jis yra perskaitęs po kelis kartus. Man šis pomėgis persidavė ne iš karto, tik vėlesnėse klasėse. Dabar dėl šio pomėgio praktiškai neturiu dilemos renkant dovaną tėčiui. Visada jam pati geriausia dovana – knyga.

Pirmas dalykas atvykus tėčiui pas mus į svečius – mano knygų lentynos peržiūra ir jam patikusių knygų „privatizacija“.

Gerai pagalvojus, turbūt galima teigti, kad tėvas yra būtent tas asmuo, dėl kurio susidomėjau politika. Žinios, politinių aktualijų laidos, buvo kiekvieno vakaro būtinas atributas. Laidas šeimoje ne tik pasyviai stebėdavome, bet ir aktyviai komentuodavome, diskutuodavome. Galbūt tai ir sudomino mane vėliau pasirinkti visuomeninius, politikos mokslus, aktyviai įsijungti į visuomeninį gyvenimą.

Tėtis retai kada pakeldavo balsą prieš mane, tačiau visada jutau kažkokią mistinę pagarbą jam. Nesame iš tų, kurie bendrauja kiekvieną dieną telefonu, bet svarbiausia – pojūtis, kad Tėtis tave palaiko, didžiuojasi, domisi tavo veikla. Ir tai labai įkvepia.

Man buvo sudarytos visos sąlygos priimti sprendimus pačiam, o priimti sprendimai buvo palaikomi. Jei kas nepavykdavo, nebuvo prikaišiojama.

Tėčio vaidmuo vaikino gyvenime labai svarbus, žinau tą iš asmeninės patirties, nes tėčio palaikymas, nesmerkimas už padarytas klaidas sustiprina, duoda impulsą judėti į priekį.

Žinau, kad esu laimingas žmogus, nes šiandien galiu pasakyti: „Ačiū Tau, Tėti, už tai, koks tu esi, su visais pliusais ir minusais, už tai, kad palaikai, už viską, juk tik tavo dėka (žinoma, ir mamos) esu tas, kas esu.“