Geologai: šiemet smegduobių mažėjimą lėmė orai, bet antrą pusmetį jų gali atsiverti daugiau

Lietuva

Smegduobė (asociatyvi nuotr.) / Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba

Giedrius GaidamavičiusŠaltinis: BNS.LT

363849

Šiemet geologams užfiksavus reikšmingai mažiau karstinių reiškinių nei pernai rudenį ar pavasarį, Lietuvos geologijos tarnybos specialistas Vidas Mikulėnas sako, kad tai lemia klimato pokyčiai, mažesnis kritulių kiekis bei beveik besniegė žiema.

Karstiniai reiškiniai – smegduobės, įgriuvos, įslūgos, urvai – įvyksta paviršiniam vandeniui įsiskverbus į požeminį sluoksnį ir tirpdant jame esančias tirpias uolienas.

„Tai (mažėjimas – BNS) rodo, kad karstinis rajonas buvo mažiau įmirkęs ir susiformavo mažiau karstinių reiškinių, nes juos paskatina hidrodinaminė situacija, jos dinamiškumas, požeminis vanduo kaip vaikšto, kaip svyruoja požeminio vandens lygis, koks ryšys gaunasi su gilesniais vandeningais horizontais“, – BNS teigė V. Mikulėnas.

„Buvo sezoniškai sumažėję krituliai ir buvo išdžiūvęs karstinio rajono paviršius, ir geriau laikėsi iki šiol, ką mes pavasarį ir konstatavome tik tiek karstinių reiškinių“, – kalbėjo specialistas.

Kaip šią savaitę pranešė Geologijos tarnyba, balandį atliekant pavasarinę karstinio regiono stebėseną, Biržų ir Pasvalio rajonuose nustatyti septyni nauji karstiniai reiškiniai. Tai mažiau nei pernai rudenį ar pavasarį, tada jų fiksuota atitinkamai 16 ir 49.

Karstinių reiškinių monitoringas atliekamas du kartus per metus, pavasarį ir rudenį, pagal metinius stebėsenos planus labiausiai sukarstėjusiuose Biržų rajono plotuose. Reaguojant į atsiradusius reiškinius, inventorizacija papildomai vykdoma ir kitose savivaldybėse, daugiausia Pasvalio rajone, taip pat Panevėžio bei Radviliškio rajonuose.

Anot V. Mikulėno, mažesnį kartinių reiškinių skaičių šį pavasarį galėjo lemti ir beveik besniegė žiema.

„Jeigu per žiemą susikaupia didesnė sniego danga, tai atėjus laikui ji tirpsta ir tas vanduo nuteka paviršiumi, dalis jo nusifiltruoja į požemį. Čia būna kiekvieno pavasario scenarijus“, – kalbėjo specialistas.

Pasak jo, šis pavasaris vienas iš mažiausiai „karstiniais reiškiniais turtingų pavasarių“ per pastaruosius metus, tačiau antrąjį pusmetį jų turėtų būti fiksuojama daugiau.

„Dabar šlampant, palaipsniui tos silpnosios vietos neatsilaikys ir antrąjį šių metų pusmetį statistika bus kitokia, kiek padidėjusi“, – tvirtino V. Mikulėnas.

Anot jo, dėl klimato pokyčių ir pastaruosius dešimtmečius stebimos nykstančios ribos tarp sezonų karstinis procesas darosi sunkiau prognozuojamas.

Geologijos tarnybos duomenimis, pavojingiausias karstinis reiškinys šį sezoną fiksuotas Biržų rajone, Juostaviečių gyvenvietės vandenvietėje, kur kovo mėnesį trijų metrų atstumu nuo eksploatuojamo gręžinio atsivėrė septynių metrų gylio įgriuva, jos didysis skersmuo siekė keturis metrus, mažasis – tris metrus. Vėliau ji išsiplėtė iki penkių metrų skersmens.

Biržų rajone nauji karstiniai reiškiniai užfiksuoti ir Drąseikių bei Mantagailiškio kaimuose. Dirbamuose laukuose čia susiformavo trys naujos nedidelės smegduobės, jų skersmuo tuo metu svyravo nuo 0,7 iki dviejų metrų, gylis – nuo 0,4 iki 0,8 metro.

Pasvalio rajone šiemet nustatyti keturi nauji karstiniai reiškiniai. Saločių seniūnijoje, Puškonių ir Buiviškių kaimuose aptiktos trijų–3,5 metrų skersmens ir iki 1,6 metrų gylio smegduobės.

Moliūnų kaime, Pumpėnų seniūnijoje, registruota aktyvi ir tebesiplečianti smegduobė, jos skersmuo jau siekia aštuonis–devynis metrų, gylis – 1,4 metro. Šioje vietoje mažesnė smegduobė matoma dar ankstesnių metų ortofotografiniuose žemėlapiuose, todėl manoma, kad reiškinys atsinaujina, nepriklausomai nuo anksčiau vykdytų užlyginimo darbų.

Gegužės pradžioje Žadeikėlių kaime, Pasvalio apylinkių seniūnijoje, dirbamame lauke, atsivėrė 1,1 metro skersmens ir 0,8 metro gylio smegduobė. Po paviršiumi nustatyta apie 5 kubinių metrų tūrio tuštuma, jos ribas rodo žemės įtrūkimai – tai leidžia manyti, kad įgriuva jau padidėjusi arba toliau plečiasi.

Karstinis procesas Šiaurės Lietuvoje tebėra aktyvus, todėl kasmet atsiranda naujų smegduobių. Dauguma jų nedidelės – iki vieno metro skersmens ir vieno–dviejų metrų gylio.

Šiame regione suskaičiuota daugiau nei 11 tūkst. įvairaus dydžio ir amžiaus smegduobių, tačiau, pasak V. Mikulėno, šiuo metu tikslinamais duomenimis, jų gali būti mažiau nei 10 tūkstančių.

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt