Aktualu![]() | Gyvenimas![]() | Pramogos![]() | + Projektai![]() | Specialiosios rubrikos![]() |
|
|
Vilnius![]() | Kaunas![]() | Klaipėda![]() | Šiauliai![]() | Panevėžys![]() | Marijampolė![]() | Telšiai![]() | Alytus![]() | Tauragė![]() | Utena![]() |
II pasaulinio karo paminklas Visagine / en.wikipedia.org nuotr.
Jūratė Skėrytė, Karolina AmbrazaitytėŠaltinis: BNS.LT
Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro (LGGRTC) generalinis direktorius Arūnas Bubnys iš viso yra priėmęs 198 sprendimus, susijusius su viešųjų erdvių desovietizavimu.
Savivaldybėms pateikti 127 nurodymai pašalinti totalitarinius režimus propaguojančius objektus, 60 jų įvykdyti.
LGGRTC Istorinės atminties įamžinimo skyriaus vedėjos Ingos Smaliukienės teigimu, sprendimų įgyvendinimas dažniausiai stringa dėl to, kad savivaldybėms neužtenka trijų mėnesių nurodymui įgyvendinti.
„Pagrindinė priežastis, kiek gaunu raštų iš savivaldybių, yra įstatyme numatytas trijų mėnesių terminas. Jo jiems neužtenka, nes vykdomos gyventojų apklausos, kreipiamasi į tarybas, čia ypač susiję su gatvių pavadinimų pakeitimais“, – šią savaitę per Seimo Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisijos posėdį sakė I. Smaliukienė.
„Šiuo atveju būtų geriausia pratęsti terminą, bet įstatymų leidėjas to nenumato. Mes tiesiog nereaguojame į tai, kad sprendimai bus įgyvendinti vėliau nei per tris mėnesius“, – tvirtino Genocido centro atstovė.
Juos duomenimis, septyni LGGRTC generalinio direktoriaus nurodymai pašalinti viešąjį objektą yra apskųsti teismams.
Taip pat neįvykdyti nurodymai, susiję su sovietų karių palaikų perlaidojimu.
„Yra dalis sprendimų dėl karių palaikų perkėlimo, kol kas tam dar neparengta teisinė bazė. Kultūros ministerija yra pateikusi projektą derinti. Bet sprendimai priimti prieš metus dėl palaikų perkėlimo“, – kalbėjo I. Smaliukienė.
Pats kreipėsi, pats nevykdo
Ji taip pat atkreipė dėmesį, kad dviejų savivaldybių – Klaipėdos miesto ir Radviliškio – tarybos nusprendė nevykdyti LGGRTC vadovo sprendimo.
„Šiuo atveju Vyriausybės atstovo įstaiga apskundė savivaldybių veiksmus“, – informavo I. Smaliukienė.
BNS rašė, kad vasarį Klaipėdos miesto savivaldybės taryba antrą kartą atmetė siūlymus panaikinti Salomėjos Nėries ir Liudo Giros gatvių pavadinimus. Radviliškio rajono savivaldybė atsisakė pašalinti Salomėjos Nėries ir Romano Žabenkos gatvių pavadinimus Baisogaloje.
Centro atstovės teigimu, situacija – paradoksali, nes dėl išvados į komisiją kreipėsi pats Radviliškio rajono meras Kazimieras Račkauskis, vėliau raginęs tarybą nepritarti gatvių pervadinimui.
„Aišku, tas prašymas buvo pačioje pradžioje, kai tas įstatymas tik įsigaliojo. Tai buvo toks Seimo Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisijos raginimas, kad visos valstybės pateiktų objektus. Matyt, jie vykdydami tokį komisijos nurodymą surašė, o paskui jau sugalvojo, kad nereikia vykdyti“, – BNS sakė I. Smaliukienė.
Savivaldybės tarybai priėmus sprendimą nekeisti gatvių pavadinimų, K. Račkauskis dėkojo jiems savo feisbuko paskyroje.
„Ačiū tarybos nariams, kurie palaikė bendruomenės nuomonę. Mūsų tikslas – rasti pusiausvyrą tarp valstybės politikos ir vietos žmonių lūkesčių“, – rašė jis.
„Vietos gyventojai aiškiai pasisakė prieš pokyčius, ir mes jų balsą išgirdome. Tai ne tik dokumentų klausimas – tai pagarba žmonėms ir jų pasirinkimui“, – tvirtino meras.
Pasak I. Smaliukienės, tokiose situacijose reikėtų atsižvelgti ir į motyvus, kodėl žmonės nenori keisti gatvių pavadinimų. Jos teigimu, dažnu atveju priežastys gali būti pripratimas prie esamo pavadinimo ar baiminimasis dėl papildomų išlaidų, kai teks keisti gatvių lenteles ar kitus ženklinimus.
„Reikia žmonėms paaiškinti, kodėl keičiama ta gatvė ir kokie mūsų motyvai. Tada gal ir žmonės kitaip reaguotų“, – teigė ji.
Kaip BNS anksčiau sakė A. Bubnys, pagal įstatymą, LGGRTC direktoriaus įsakymą savivaldybėms teisiškai privaloma vykdyti, priešingu atveju veiksmai gali būti skundžiami Regionų administraciniam teismui.
Nepaisant visko, įstatymas veikia
Teismams apskųsta ir ne vienas nurodymas pakeisti viešąjį objektą. Tarp tokių buvo ir paminklas nevienareikšmiai vertinamam partizanui Juozui Krikštaponiui Ukmergėje.
Desovietizacijos komisijos išvadą dėl šio paminklo prieštaravimo įstatymui teismas pripažino neatitinkančia skaidrumo, objektyvumo ir nepiktnaudžiavimo valdžia reikalavimų.
Nepaisant šių situacijų, I. Smaliukienė nemato poreikio keisti dabar galiojantį įstatymą, mano jį veikiant pakankamai efektyviai.
„Nemanau, kad reikia keisti, nes tas įstatymas veikia jau dvejus metus. Ir jis pakankamai efektyviai veikia“, – BNS teigė centro atstovė.
„Čia labai priklauso nuo pačios savivaldybės valios, kiek įdeda pastangų, kiek turi noro. (...) Jeigu pati savivaldybė kreipiasi į mus, tai tegul ir vykdo tada (sprendimus – BNS). Ir kita vertus, pati savivaldybė gali net nesikreipti, nes ji turi visus instrumentus gatvių pavadinimus pakeisti“, – kalbėjo ji.
Totalitarinių, autoritarinių režimų ir jų ideologijų propagavimo draudimas Lietuvoje įsigaliojo 2023 metų gegužę. Pagal jį, iš viešųjų erdvių turi būti pašalinti totalitarizmo ir autoritarizmo simboliai – paminklai, gatvių, aikščių ir kitų viešųjų objektų pavadinimai, kitokie simboliai.
Iš pradžių klausimą, ar konkretus objektas pažeidžia įstatymą, nagrinėja iš ekspertų sudaryta vadinamoji Desovietizacijos komisija, o galutinį sprendimą priima LGGRTC generalinis direktorius.
Viešojo objekto valdytojas, gavęs generalinio direktoriaus sprendimą, ne vėliau kaip per tris mėnesius privalo organizuoti viešojo objekto pašalinimą arba pakeitimą.