Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
Rita ŽadeikytėŠaltinis: Etaplius.lt
Greta pasaulio dailės genijų
Parodoje Kuršėnuose, dviejose bibliotekos salėse, eksponuojami žymiausi jos kūriniai, kurie šiuo metu yra kviečiami eksponuoti Paryžiuje, Pompidu centre – viename žymiausių pasaulyje modernaus meno muziejų, kuriame yra eksponuojami Pablo Pikaso, Marko Šagalo, Henri Matiso, Fridos Kahlo, Vasilijaus Kandinskio ir kitų pasaulio dailės genijų darbai.
Vienos garsiausių Lietuvos grafikių parodą bei darbų dovanojimą atvyko pristatyti dailininkės kūrybinio palikimo ir autorinių turtinių teisių saugotojais Regina Noreikaite-Norvaišiene ir jos vyru Ignu Norvaiša bei skulptoriai ir ilgamečiai grafikės bičiuliai Ksenija Jaroševaitė ir Vladas Urbanavičius.
Būtent Ksenija Jaroševaitė drauge su Regina Norvaišiene, menotyrininke Ramute Rachlevičiūte sudarė ir 2010 metais išleido solidžią monografiją apie Elvyrą Kairiūkštytę „Deginantis gyvenimo artumas“. Ši knyga yra labai išsami, jautri ir patikima Elvyros Kairiūkštytės gyvenimo ir kūrybos apžvalga.
Apie tai, kad Elvyros Kairiūkštytės darbai drauge su viena garsiausių Lietuvos dailės galerijų yra kviečiami surengti ekspoziciją Pompidu centre, parodos pristatyme informavo jos palikimo paveldėtoja Regina Noreikaitė-Norvaišienė. Ji pasakojo, kad Pompidu muziejus pageidauja ne tik laikinosios Elvyros Kairiūkštytės kūrinių parodos, bet ir kai kurių darbų turėti savo fonduose.
Renginį Kuršėnuose vedė bibliotekos Aptarnavimo skyriaus vedėja Karolina Kulevičienė, muzikinę programą atliko kuršėniškis, Šiaulių S. Sondeckio gimnazijos mokinys Gabrielius Ruzas.
E. Kairiūkštytės kūryba – tai linoraižinių ciklai ir savarankiškos kompozicijos, kuriose pastebima tiek senųjų civilizacijų, tiek modernisto Pablo Pikaso, tiek lietuvių grafiko Viktoro Petravičiaus įtaka. Ir spalvoti, ir nespalvoti grafikės darbai – ekspresyvūs, meistriškai įtaigūs. Po jos mirties dirbtuvėje išliko milžiniški piešiniai, rulonai, monumentalumu prilygstantys freskoms ar vitražams.
Pasak menotyrininkės Ramutės Rachlevičiūtės, Elvyra Kairiūkštytė – viena žymiausių XX amžiaus antrosios pusės dailininkių, visada siekusi sukurti autentišką meninę viziją, iš kurios būtų galima atskirti, kad tai būtent jos kūriniai. Jos kūriniai pasižymi ekspresija, savita technika, originalia metafora, būdingas didelio formato piešinys, dažniausiai spalvotas arba tušu ant popieriaus. Gyvenime ir kūryboje ji išsiskyrė originaliomis kompozicijomis, prisotintomis turinio, metaforų ir asmeninių istorijų. Tai gaivališkas talentas, kūrybos amazonė, lietuvių grafikos sunkioji artilerija, drąsioji ir žavioji linoraižinių akrobatė, meno viengungė… Šiais ir panašiais epitetais menininkai, dailėtyrininkai mėgina įvardyti tą genialumo žymę, kuri skiria Elvyros Kairiūkštytės kūrybą iš daugelio kitų.
Nedaug lietuvių grafikų gali pasigirti raižę portretus. Ir dar tokių mastelių… Elvyra nedarė išankstinių piešinių, nekamavo savo modelių pozavimu. Fenomenalius dailininkės gebėjimus rodo ir kolegų liudijimai, kad savo didžiuosius linoraižinius ji kurdavo be parengiamojo piešinio, sukiodama linoleumą ir vis dėlto nenuklysdama nuo savo vizijos.
Komplimentų E. Kairiūkštytės kūrybai nešykšti daugelis žinomų lietuvių menininkų. Pasak Povilo Ričardo Vaitiekūno, lietuvių grafikoje buvo dvi didelės kūrėjos – Marcė Katiliūtė ir Elvyra Kairiūkštytė… Artimas menininkės bičiulis, tapytojas Mindaugas Skudutis sakė: „Vienatvės Elvyros gyvenime buvo daugiau, negu žmogus gali pakelti“. Vėliau dailėtyrininkai ją vadins baltąja Frida Kahlo, kurios kiekviename darbe įsismelkęs gyvenimo geismas ir realybės geluonis.
Gausi E. Kairiūkštytės kūryba patenka į Lietuvos grafikos aukso fondą. Jos kūrybinį palikimą sudaro estampai, apie 11 000 didžiaformačių piešinių, eskizų ir t. t. Daug jos darbų turi didieji šalies muziejai, o nuo šiol menininkės paveldo dalis yra ir Kuršėnuose, su kuriais ją sieją ypatingas ryšys.
Dalis palikimo – Kuršėnams, kurie tapo našlaitės Elvyros namais
Sausio 10-ąją, atidarant šią parodą, buvo pasirašytas ir dalies genialiosios grafikės Elvyros Kairiūkštytės darbų, publikacijų dovanojimo aktas Šiaulių rajono savivaldybės Vytauto Vitkausko viešajai bibliotekai.
Dovanojimo aktą su dailininkės kūrybinio palikimo ir autorinių turtinių teisių saugotojais Regina Noreikaite-Norvaišiene ir jos vyru Ignu Norvaiša pasirašiusi bibliotekos direktorė Ingrida Klupšaitė pažadėjo, kad dovanoti darbai ir Elvyros Kairiūkštytės vardas bus deramai saugomi ir pristatomi visuomenei. Palikimo saugotoją Reginą Norvaišienę su biblioteka suvedė buvusi bibliotekininkė Vida Ragauskienė, atsitiktinai išsikalbėjusi su Regina apie išskirtinį grafikės palikimą.
Elvyra Kairiūkštytė – dramatiško likimo asmenybė. Nors oficialiose biografijose rašoma, kad E. Kairiūkštytė gimė Vilniuje, bet rasta ji buvo 1950 metų gruodžio 13-ąją prie Širvintų ligoninės. Pamestinukę atidavė į Širvintų ligoninę. Vėliau mergaitė atsidūrė Vilniuje, iki septynerių metukų augo Vilniaus pirmuosiuose vaikų namuose. Sovietinėje santvarkoje buvo įprotis vaikus kilnoti iš vienų vaikų namų į kitus. Elvyra per vaikų paskirstymo punktą Kaune buvo paskirta gyventi Kuršėnų vaikų globos namuose.
Pirmus metus, kai ji atsidūrė Kuršėnuose, jos dar neleido į mokyklą, nes mergaitė buvo labai mažo ūgio. Taip ji, vieneriais metais vyresnė už savo bendraklasius, pradėjo lankyti aštuonmetę mokyklą šalia Kuršėnų vaikų namų, o vėliau Kuršėnų 1-ąją vidurinę mokyklą (dabar – Kuršėnų S. Anglickio progimnazija). Kuo toliau, tuo sunkiau jai buvo išgyventi nežinomybę – kas jos šeima. Ji bandė ieškoti archyvuose, bet nieko nerado. Vėliau ji buvo susikūrusi savo mitą – kad ji iš garsiosios dailininkų, kompozitorių Kairiūkščių giminės, tačiau tai, greičiausiai nėra tiesa. Į Kuršėnų vaikų namus mergaitė jau atvažiavo su Kairiūkštytės pavarde, kuri, greičiausiai, buvo parinkta atsitiktinai, kaip ir visiems pamestinukams, kurių tėvai nežinomi – pamestinukams pavardės, vardai būdavo parenkami pagal radimo vietą, tądien buvusį vardadienį, kartais – radusio kūdikį žmogaus, medicinos seselės ar pirmosios auklėtojos vardą ar pavardę.
Ir ji pati, ir vaikų namų darbuotojai bandė ieškoti, kodėl Elvyrutės tokia pavardė, bet jokios informacijos nepavykę aptikti. Archyvuose buvo tik nelabai ką sakantys įrašai: rasta maždaug mėnesio laiko, į ką suvyniota. Bet jokio raštelio prie kūdikio nerasta.
Taip Kuršėnai tapo jos namai, o kuršėniškiai – klasės draugai, auklėtojai, vaikų namų darbuotojai – jos šeima. Mergaitės gabumus pastebėjo Kuršėnų vaikų namų auklėtojos. „Kai visi eidavo plauti indų, man leisdavo piešti“, – vėliau prisimins dailininkė, sakydama, kad ji pieštuką pradėjo laikyti rankose anksčiau, nei pradėjo vaikščioti. Ilgus metus Kuršėnai jai buvo tarsi gimtinė, kur ji rasdavo meilę, užuojautą ir supratimą, čia draugių buvo laukiama kaip sava, nors po studijų Dailės institute ji vienatvę išgyveno Vilniuje. Atrodo, neturėjo nieko, kas būtų jai praskynęs kelią į žmones: nė vieno žinomo kraujo giminaičio, anaiptol neįspūdingos išvaizdos – mažutė, neprimatanti, mikčiojanti… Ir vis dėlto turėjo viską: pagarbą didžiuliams savo gabumams nuo vaikų namų iki aukštųjų dailės studijų ir parodų salių, pasiaukojamai ją globojusius mokytojus, ištikimų draugų, atstojusių artimiausius gimines.
Būtent todėl jos vienu pačių artimiausių žmonių buvusi jos klasės draugė Regina Norvaišienė ir padovanojo dalį Elvyros Kairiūkštytės palikimo būtent Kuršėnams. Po renginio kilo diskusija, kaip Šiaulių rajonas, Kuršėnai galėtų plačiau skleisti, deramai įamžinti genialiosios grafikės atminimą. Svarstyta, kad jos vardu galėtų būti pavadinta viena iš Kuršėnų gatvių. Kuri – turėtų spręsti kuršėniškiai.
2025 metų rudenį minėsime Elvyros Kairiūkštytės 75-metį. Tuomet galbūt vertėtų surengti išsamią jos kūrybos parodą. Kur? Galbūt Šiaulių dailės galerijoje, kur būtų galimybė eksponuoti ne tik jos klasika tapusius grafikos lakštus, bet didžiulius – 4 metrų ilgio piešinius. Šiai datai reikia ruoštis iš anksto, nes tai turėtų būti nacionalinio lygmens renginys, pabrėžiantis genialiosios Elvyros Kairiūkštytės sąsajas su Šiaulių rajonu, Kuršėnais.