Generolo M. Katchės kapas paskelbtas saugomu nacionalinio lygmens paminklu

Panevėžys

Reporteris MonikaŠaltinis: Etaplius.lt

78284

2019 m. kovo 4 d. Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos posėdyje suteikta teisinė apsauga Lietuvos karininko, generolo leitenanto Maksimo Katchės kapui (unikalus kodas Kultūros vertybių registre 43737). Kapas yra Biržuose, J. Nastopkos g. evangelikų reformatų kapinėse.

Generolo leitenanto Maksimo Katchės kapui nustatytos vertingosios savybės, apibrėžtos teritorijos ribos ir nustatytas nacionalinis reikšmingumo lygmuo.

Generolas Maksimas Katchė

maksimas-katche-14905.jpg

Maksimas Katchė (1879 m. lapkričio 5 d. Joniškis – 1933 m. birželio 10 d. Biržai) – Rusijos imperijos kariuomenės ir Lietuvos karinis veikėjas, generolas leitenantas. Tarnavo Rusijos imperijos kariuomenėje. 1904–1905 m. Japonijos-Rusijos karo dalyvis. Pirmojo pasaulinio karo dalyvis, nuo 1916 m. caro kariuomenės pulkininkas, šaulių pulko vadas.

1918 m. grįžo į Lietuvą. 1919–1920 m. dalyvavo kovose su Raudonąja armija, bermontininkais ir Lenkijos kariuomenės daliniais. Kaip vienas geriausių karinės taktikos specialistų, parengė Ukmergės, Panevėžio karinių operacijų planus, prisidėjo prie Zarasų operacijos rengimo. 1919 m. lapkričio mėn. Antrosios brigados vadas, ją performavus - Antrosios pėstininkų divizijos vadas. 1920 m. generolas leitenantas. Lietuvos kariuomenės Generalinio štabo viršininkas. 1920 m. rugsėjo mėn. Suvalkų derybų su Lenkija Lietuvos delegacijos karinis atstovas, su kitais pasirašė Suvalkų sutartį. Apdovanotas aukščiausiais carinės Rusijos, Lietuvos ir Latvijos kariniais ordinais: Georgijaus kryžiumi, Vyčio kryžiumi ir Lačplėsio karo ordinu.

1922 m. spalio 7 d. dėl sveikatos pačiam prašant išleistas į atsargą. Gyveno Biržuose. Buvo vedęs Bertą Adelaidą Jansonaitę (1876–1951). Šeimoje užaugo Peteris (1903–1981) ir Paulius (1905–1974). Maksimas Katchė mirė 1933 m. birželio 10 d. Palaidotas Biržų senosiose evangelikų reformatų kapinėse. Sovietiniais laikais jo antkapis dingo, tiksli kapo vieta nebuvo žinoma.

Tose pat kapinėse yra Lietuvos kariuomenės karininko, žuvusio 1919 m. gegužės 18 d. kautynėse su bolševikais, Jono Nastopkos kapas (u.k. 31916). Širvėnos seniūnijos Rinkuškių kaimo kapinaitėse yra Lietuvos kariuomenės kūrėjo savanorio, generolo leitenanto Stasio Nastopkos kapas (u.k. 42892). Šalia - Nepriklausomybės kovų dalyvio, 1924-1934 m. Krašto apsaugos ministro, Jono Variakojo gimtosios sodybos vieta (u.k. 29612)

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt