PRAMOGOS
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Aktualu2017 m. Rugpjūčio 8 d. 08:23

Gėlyno karalienės apsipylė žiedais

Marijampolė

Marija BurbienėŠaltinis: Etaplius.lt


11446

Marijampoliečių Aldonos ir Vlado Barauskų kiemas šią vasarą pasipuošė įspūdingus baltus žiedus skleidžiančiomis jukomis, liaudyje vadinamomis laimės medžiais.

2.jpg

– Pirmą kartą šiuos augalus pamačiau dar tarybiniais laikais atostogaudama Sočyje. Lig tol nematytas grožis tiesiog pakerėjo. Ir kai prieš septynerius metus draugai davė kelias atžalas, labai apsidžiaugiau, prisidaiginau ir kasmet dauginau, vis kitoje vietoje sodinau, – pasakoja Aldona.

Dabar jukos jau nėra retenybė lietuviškuose gėlynuose, tačiau ne visiems pavyksta užauginti aukštus, tvirtus augalus. Pirmosios Barauskų jukos taip pat užaugindavo kur kas menkesnius žiedynų stiebus. Metai iš metų stebint jų augimą pastebėta, kad šie augalai mėgsta atvirą saulės šviesą ir šilumą, nekenčia skersvėjų, menkesni užauga pasodinti po medžiais.

Ponas Vladas žmonos puoselėjamiems augalams išrinko vietą palei namo sieną, prie laiptų į rūsį. Prie betoninės sienelės, kad nesušaltų šaknys, 50 cm į žemę jis įkasė 5 cm storio putų polistirolo juostas (šiaip į dirvą sako užtenka 30-ties cm gylio). Į iškastos duobės dugną įpylė smėlio, ant viršaus – durpių ir lengvesnės žemės mišinio, šiek tiek patręšė galvijų mėšlu.

Prieš trejus metus vienas šalia kito pasodinti penki sutvirtėję daigai užaugino tvirtus kerus ir šiemet pirmą kartą sukrovė žiedyną. Aukščiausias stiebas siekia 2,25 cm, ne ką mažesni ir kiti. Kiekviena šaka aplipusi daugiau nei 50-čia baltų žiedų ir pumpurų. Saulei leidžiantis žiedai išsiskleidžia ir paskleidžia švelnų, malonų aromatą.

Pasak ponios Aldonos, žydėdama gėlė visą jėgą atiduoda žiedams ir ta atžala, iš kurios augo stiebas, miršta. Kitais metais žydės kitos atžalos. Neskaidytas keras užaugina ir kelis, o kartais net keliolikos žiedynų stiebų.

Tikra gėlyno karalienė tampanti žydinti juka, išraiškingai atrodo ir žiedynui nuvytus, nes jos lapai žaliuoja visus metus. O kad augalas visada atrodytų dekoratyviai ir nauji lapai augtų greičiau, senus lapus reikia nupjauti kuo arčiau stiebo. Rudenį Barauskai augalo lapus pakelia į viršų ir visus suglėbę suriša juostele, o artėjant šalčiams juos apgaubia agroplėvėle ir ant viršaus užmeta eglišakių.

Seną, įsišaknijusią juką persodinti sunku, nes jos šaknys gilios. Vargiai ar pavyks ir iš senojo krūmo atskirti atžalą. Ponia Aldona pataria iškasti visą krūmą ir tik tada dauginti. O naujus daigus būtinai pasodinti iki rugpjūčio vidurio – kad iki žiemos spėtų įsitvirtinti.

Jukos nereiklios drėgmei, vandens perteklius jai netgi pražūtingas. Palaistyti reikia tik naujai pasodintą augalą arba tada, kai žemė visiškai išdžiūvusi.

Redos Brazytės nuotraukos