Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
R. Pasiliausko nuotr., "Suvalkietis"
Loreta TumelienėŠaltinis: Etaplius.lt
Aido Jasiulevičiaus ir jo mamos Audronės Jasiulevičienės šiltnamius Dielinės kaime, Šunskų seniūnijoje, žino dažnas Marijampolės savivaldybės gyventojas. Nuo sausio mėnesio pradėtų darbų rezultatai matomi dabar. Į gėlininkų namus automobiliai suka vienas po kito. Žmones čia vilioja gėlių įvairovė, kokybė ir prieinamos kainos. Įvairiaspalviais augalais gyventojai puošia namų, įstaigų aplinką, artimųjų kapus.
Gėlininke dirbanti Aido Jasiulevičiaus sutuoktinė Eglė Kičaitė pasakoja, kad šiuo metu – gėlės dar vis perkamos. Darbą šiltnamiuose jie pradeda septintą valandą, baigia 17 val. Gėles šeima augina jau dvidešimt metų. Penkiuose dideliuose šiltnamiuose ir dar keliuose mažesniuose – didžiulė gėlių įvairovė. Įvairiaspalviais žiedais žydi tradicinės Jasiulevičių ūkio gėlės – pelargonijos. Jų galima rasti ir svyrančių, ir krūminių. Dalį sodinukų ūkininkai užsiaugina patys, dalį – perka, nes kelių tūkstančių pelargonijų patys neprisiaugintų. Grožiu stebina įvairių rūšių surfinijos ir petunijos, tuščiavidurės bakopos, gaurijos, soruolės, fuksijos, laurencijos. Nepamainomos gėlės, norint sukurti margus gėlynus ar papuošti terasas, balkonus – lobelijos. Pastaraisiais sezonais žmonės itin pamėgę kompozicijas su įvairiais žalumynais: viksvomis, dideliais ir mažais margeniais. Didžiuosius margenius jau išpirko. Bet gėlininkai asortimentą nuolatos atnaujina: vienomis gėlėmis baigia prekiauti, kitas sodina.
Pasak Eglės Kičaitės, šiemet jų šiltnamiuose – daugiau kaip 80 įvairių rūšių gėlių. Moteris pastebi, kad šį sezoną madinga smulkesni augalai, pastelinių spalvų gėlės, komponuojant naudojami lapiniai, viksviniai augalai. Juos žmonės sodina į gėlynus, puošia balkonus, pavėsines, terasas. Ne vienas pirkėjas gėlininkams atveža savus vazonus, lovelius, keramikinius puodus, pintines ir prašo susodinti, sukomponuoti gėles. Eglė džiaugiasi, kad į madą grįžta senosios lietuviškos gėlės. Šiemet pirkėjai mielai perka alisiukus, kurie kvepia medumi, žydi baltais ar mėlynais smulkiais žiedais.
Anot Eglės, šis pavasaris apgaulingas savo orais. Anksti atšilus, žmonės suskubo pirkti, sodinti vasarines gėles, o netikėtai atėjusios šalnos daug kam augalus nušaldė. Gėlininkė sako, kad koks ankstyvas bebūtų pavasaris, geriau nerizikuoti, pradžioje sodinti našlaites, kurios atsparios šalčiams.
Gėlių verslą turinti šeima, kad idėjų nepritrūktų, tiesiog stebi, ką žmonės perka, kokios tendencijos, poreikiai. Taip pat bendrauja su kitais gėlininkais, lankosi parodose, dalyvauja forumuose. Taip kasmet vis gimsta naujų idėjų, planų. Eglės naujasis sumanymas – paveikslai iš gyvų gėlių, kuriuos ji tikisi neužilgo pristatyti savo klientams.
Gėlių verslu besiverčianti Jasiulevičių šeima džiaugiasi, kasmet sulaukiantys pirkėjų, dažni iš jų – nuolatiniai klientai. Eglė sutinka, kad konkurencija šiame versle didelė, gėlių augintojų daug, o kur dar gėlės iš Lenkijos su mažomis kainomis. Bet konkurencijos jie nesibaimina. Pastebi, kad žmonės kurį laiką susidomėję kitos šalies rinka, vėl grįžta prie savo gėlininkų, savų tradicijų.