Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
Asociatyvi Freepik.com nuotr.
Reporteris BrigitaŠaltinis: Etaplius.lt
Gegužę centralizuotai tiekiamos šilumos kaina Lietuvoje siekia 4,07 cento už kilovatvalandę (kWh) be PVM ir yra 8,53 proc. didesnė nei tą patį mėnesį prieš metus, skelbia Valstybinė energetikos reguliavimo tarnyba.
Palyginti su balandžio mėnesiu, kilovatvalandės kaina mažėjo 7,08 proc.
Pasak tarnybos, visoje Lietuvoje gegužės mėnesį už šilumą mažiausiai moka „Kauno energija“ aptarnaujami vartotojai (3,10 cento už kWh su PVM), daugiausiai – „Litesko“ filialo „Biržų šiluma“ aptarnaujami vartotojai (8,89 cento už kWh su PVM). Nors Biržuose šilumai gaminti naudojamo kuro struktūroje 90 proc. sudaro biokuras, tačiau čia šilumos kaina išlieka aukšta dėl naudojamo biokuro rūšies (dalį naudojamo biokuro sudaro medienos granulės) ir mažesnio realizuojamos šilumos kiekio.
Gegužės šilumos kainos, palyginti su balandžio mėnesiu, atskirose savivaldybėse labiausiai keičiasi dėl skirtingų priežasčių: „Visagino energija“ aptarnaujami vartotojai dėl pigesnės iš nepriklausomų šilumos gamintojų (NŠG) superkamos šilumos ir atpigusių gamtinių dujų už šilumą moka 18,46 proc. (1,03 cento už kWh su PVM) mažiau.
„Utenos šilumos tinklai“ aptarnaujami vartotojai už šilumą moka 10,25 proc. (0,37 cento už kWh su PVM) daugiau – bendrovei grąžinus vartotojams ankstesniais laikotarpiais gautas papildomas pajamas, susidariusias dėl faktinių ir į šilumos kainą įskaičiuotų kuro kainų skirtumo, netaikoma 36 mėnesių galiojusi šilumos kainą mažinanti papildoma dedamoji (0,34 cento už kWh be PVM).
„Nemėžio komunalininkas“ aptarnaujami vartotojai dėl kovo mėnesį pigusių gamtinių dujų už šilumą moka 4,15 proc. (0,26 cento už kWh su PVM) mažiau.
ELTA